Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Tomas Bartkus: Narkotikų dekriminalizavimas - laiptelis į žmonių naikinimą

T. Bartkus  •    •  14:45, 2021-10-15
T. Bartkus.

Liberalai, laisvės partija, konservatoriai ir kai kurie socialdemokratai Seime siekia užsibrėžto tikslo. Jų noras pakelti narkotinių medžiagų kartelę Lietuvoje eina link finišo. Reikia dar vieno, 3-čio sėkmingo Seimo narių balsavimo, kad būtų pritarta narkotikų dekriminalizavimui mūsų šalyje.

 

Liko paskutinis balsavimas, kuris turėtų įvykti kitą savaitę. Jei bus pritarta, tai mūsų vaikai galės nešiotis 1 gramą heroino, gramą kokaino, 5 gramus „žolės“, ar kito norimo narkotiko savo reikmėms ir už tai sulaukti tik simbolinės baudos. Kokios galimos grėsmės slepiasi po šiuo įstatymu ir ar tikrai jis yra priimamas norint užkirsti kelią vartojančio žmogaus teistumui ateityje? Tad iš Baudžiamojo kodekso būtų braukiama nuostata, dėl neteisėto gaminimo, perdirbimo, laikymo, įsigijimo, gabenimo, ar siuntimo nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti, platinti. Išbraukiant ir baudimą viešaisiais darbais, laisvės apribojimą, areštą.

 

Tačiau priėmus narkotikų dekriminalizavimo pataisą, ši nuostata būtų perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą ir už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, įsigijimą, perdirbimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo jas platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų.

 

Pakartotinis nusižengimas užtrauktų 200–400 eurų baudą. Negana to, Premjerė I. Šimonytė norėdama paskatinti kolegas balsuoti už narkotikų dekriminalizaciją, pažadėjo Vyriausybės vardu skirti papildomai 800 000 eurų ateinantiems metams priklausomybės problemų sprendimui ir prevencijai. Kaip pasiskirstytų šie finansai, kai Sveikatos apsaugos ministerijoj švilpia vėjai ir yra minus 39 milijonai eurų kitų metų biudžetui? Būtent iš jo yra finansuojami vis priklausomybių centrai ir pavaldžios institucijos. Skirti pinigai nugrimztų kaip į balą taip ir nepasiekę reikiamo rezultato.

 

Kitas dalykas, kodėl yra pamirštama statistika apie nusikalstamo pasaulio veikėjus iš Lietuvos ir jų neeilinius sugebėjimus gaminti sintetinius narkotikus? Ar toks įstatymo priėmimas, kuris neva siekia apsaugoti vartojančius, nebus naudingas tiems, kurie gamina ir platina narkotikus? Ar netapsime viena didžiausių amfetamino laboratorijų Europoje?

 

Valdantieji, paviešinkite Lietuvos žmonėms kalėjimuose sėdinčių asmenų ir jų atliekamų bausmių statistiką. Pamatytumėm, kad didelis procentas ten esančių yra puikūs narkotikų virtuvėje besidarbuojantys asmenys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra griežtai prieš narkotikų dekriminalizavimą Lietuvoje. Toks kelias vedą į masinį žmonių naikinimą, atimant iš jų sveiką, šviesią jaunystę bei galimybę išvengti opiatų sukeliamos žalos.

 

Negana to, toks baudžiamosios atsakomybės švelninimas, mažesnė kontrolė, narkotinių medžiagų leistino kiekių didinimas – kelias ne tik į padidintą narkotinių medžiagų vartojimą, bet ir jų gamybą. Žinant šiuolaikines pasaulio madas, vietoj to, kad būtų užkertamas kelias narkotikų vartojimui siekiant sudaryti tam efektyvių ir veiksmingų būdų, valdantieji kaip tik sudaro visas galimybes tolimesniam jų naudojimui. Jie nesigilina ir nemąsto, kad Lietuvos gatves pasieks susintetinto tipo opiatai, kurių žala žmogaus nervų sistemai yra nepataisoma.

 

Vienas iš pavyzdžių yra heroino maišymas su fentaniliu arba tiesiog vieno fentanilio naudojimas vadinant jį heroinu. Toks fentanilio kokteilis yra 50 kartų stipresnis už paprastą heroiną ir 100 kartų – už morfiną. Turintis priklausomybę fentaniliui žmogus, bus priverstas jį leistis kur kas dažniau nei heroiną. Dėl trumpesnio veikimo laiko, šią medžiagą jis leisis maždaug kas 2 valandas. Vartojančiam sintetinius opiatus žmogui reikia kur kas daugiau švirkštų ir adatų, vėliau raminamųjų vaistų, brangaus gydymo, medicinos paslaugų.

 

Opiatai kontroliuoja tik tas žmogaus smegenų dalis, kurios atsakingos už skausmo ir emocijų kontrolę, padidina gerojo hormono dopamino kiekį ir sukelia euforiją, tad opiatų daroma žala gerokai didesnė nei jų pirmtakų. Smegenims pripratus prie patogios, problemas į šoną nustūmusios būsenos, organizmui reikia vis didesnio narkotikų kiekio poreikiams patenkinti. Absoliučiai visi prisirišimai prie narkotinių medžiagų baigiasi tik vienu keliu – jų priklausomybe.

 

Vartojantiems atsiranda agresijos, nerimo, panikos, savęs žalojimo priepuolių. Patyręs abstinenciją ir nuo narkotikų priklausantis asmuo dažnai imasi smurto, kuris dažnai baigiasi kito žmogaus mirtimi. Žala būna tokia didelė, kad guldymas į stacionarų psichiatrijos skyrių vartojančiam narkotikus asmeniui yra neišvengiamas. Ar toks įrašas ateityje nekenks tolimesnei, jauno žmogaus darbo karjerai? Vairavimo teisių gavimui? Kodėl jūs neginat šito įrašo, o skatinat jo atsiradimą? Keista girdėti psichiatro L. Slušnio kalbas ir teigiamą požiūrį į narkotikų dekriminalizavimą, kuris dabartinį neigiamą požiūrį narkotikams prilygina sovietinėms pažiūroms.

 

Tokiu būdu argumentuodamas, kodėl būtina dekriminalizuoti nedidelio narkotikų kiekio laikymą be tikslo juos platinti, konservatorių frakcijos narys Linas Slušnys siūlo tokiu būdu išvaduoti teisėjus iš beprasmiško darbo sumažinant jų darbo krūvį. Tačiau visiškai nutyli apie krūvio padidinimą medicinos srityje. Todėl derėtų pridurti galimai užslėptą jo norą pakelti farmacinių įmonių darbo tempus, medicininių paslaugų didinimą, bei silpnumo akimirkoje atsidūrusių žmonių postūmį į priklausomybę.

 

Gal tai vienas iš sprendimo būdų siekiant sumažinti ir atstatyti 39 milijonų trūkumą? Tokio mąsto valdančiųjų ciniškumas niekada nesutaps su LVŽS Seimo narių ir žmonių, kurie palaiko frakcijos narių įsitikinimus. Todėl yra vilties, kad bendru supratimu mes dar galime užkirsti kelią ateities kartų luošinimui.

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai