„Kai manęs klausia, ar aš esu laimingas, visada sakau, kad taip. Kitaip ir būti negali, juk turiu nuostabią žmoną ir vaikus“, - šypsodamasis sakė Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje dirbantis gydytojas pulmonologas Antanas Strazdas.

Kartu su žmona Danute jie užaugino tris sūnus, kurie visi pasuko tėvų pėdomis ir pasirinko mediko profesiją. Tačiau sugrįžus namo, kalbos sukasi ne vien apie darbus, kur kas svarbiau tuomet pasidžiaugti buvimu kartu.

Visa šeima – medikai

O juk dar taip neseniai  to padaryti buvo negalima dėl griežtų karantino taisyklių. Tad ir vaikai tėvų namus aplenkdavo. Bet šiandien, Tėvo dieną, viskas bus kitaip – Antanas ir Danutė Strazdai laukia pargrįžtančių sūnų.

Su gydytoju A. Strazdu alytusplius.lt žurnalistė kalbėjosi dar prieš Tėvo dieną. Ne apie ligas, bet apie tėvo ir sūnų ryšį, mintis, kurios kaskart užplūsta sulaukus Tėvo dienos ir apie retą atvejį, kuomet tėvų pėdomis paseka visi trys vaikai.

A. Strazdas teigė, kad jis niekuomet neskatino ir neragino vaikų rinktis būtent mediko profesiją, jie apsisprendė savarankiškai – taip, kaip norėjo. Vyriausiasis sūnus 32 metų Antanas net ir turėjo kitokių planų – svajojo studijuoti ekonomiką ir atrodė, kad mediko kelio tikrai nesirinks.

„Jis man yra sakęs, jog tėtis jam reikalingas ne tik labas rytas ir labanakt pasakyti. Sakydavo: tėti, noriu, kad būtum dažniau namie, o tu tik budi ir budi“, - sūnaus žodžius prisiminė A. Strazdas.

Tačiau suaugęs sunūs, gal kiek netikėtai, ir pats pasirinko mediko profesiją. Pabuvojęs su savo tėvu jo grupiokų susitikime, jis pareiškė būsiantis gydytoju ir dabar dirba gydytoju kardiologu-aritmologu Klaipėdoje.

Na, o vidurinysis sūnus, 29 metų Andrius, iš pradžių kartodavo, kad rinksis mediko profesiją, tačiau pamatęs, kaip mokosi vyresnysis brolis, persigalvojo. Jis stojo ir į miškininkystę, ir į ekonomiką, tačiau mokytis taip ir nepradėjo, kol galiausiai tėvas pasiūlė stoti ten, kur ir svajojo – į mediciną.

Nors iš pradžių didelio „užsidegimo“ nebuvo,  bet įstojęs mokytis, sūnus nusprendė šiuo keliu ir eiti. Dabar Andrius – gydytojas radiologas, dirbantis ir Alytaus ligoninėje, ir Kauno klinikose.

Mediko kelią pasirinko ir jaunėlis, 25 metų Algirdas. Vyras pasirinko gydytojo odontologo profesiją ir šiuo metu dirba dantų protezuotoju Vilniuje.

„Sūnus juokavo, kad tegul dantis „remontuoja“, gražina jo kolegės merginos, o jis užsiims protezavimu“, - juokdamasis pasakojo A. Strazdas.

Medicina – lyg įaugusi į kraują

Medikas – ne tik visos Strazdų šeimos profesija – gydytoja kardiologe dirba ir A. Strazdo žmona Danutė. Ir visoje Strazdų giminėje medikų yra daug. Gal tai tiesiog įaugę į kraują?

„Mano tėvas buvo mokytojas, dirbo tuometėje Alytaus I-oje vidurinėje mokykloje (dabar - Dzūkijos mokykla), 2014 metais jis buvo išrinktas Alytaus miesto garbės piliečiu. O mama buvo medicinos sesuo. Tad ir aš pats mediko profesiją rinkausi sekdamas mamos pavyzdžiu.

Tais laikais nemažai laiko su ja praleisdavau darbe, man buvo įdomu ir apsisprendžiau tapti gydytoju“, - pasakojo A. Strazdas, prieš daugiau kaip 30 metų pradėjęs dirbti Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje ir jau keliolika metų dirbantis Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje.

Gydytojas visuomet pasiteirauja, kaip sekasi dirbti ir vaikams, kartu su šeima aptaria įdomesnius atvejus, pasidalina patirtimi, bet susirinkus, medicinos sritis nėra jų pagrindinė pokalbių tema.

Sūnų niekuomet nekontroliavo

„Mano vaikai – fantastiški. Turbūt taip pasakytų kiekvienas tėvas. Bet nuoširdžiai sakau, aš nežinojau, ką reiškia, kad vaikas nesimokytų, ar padarytų ką nors blogo, dėl ko man tektų eiti aiškintis. Aš visiškai jų nekontroliavau, nes vaikais visą gyvenimą labai pasitikėjau, ir jie tai jautė“, - pasakojo medikas.

Jiedu su žmona vaikams netgi klasės draugų vakarėlius savo namuose leisdavo rengti. Būdavo, kad kiti tėvai skambindavo, klausdavo, kas vaikus kontroliuos, ar bus suaugusių.

„O žmona sakydavo, kad niekas nekontroliuos. Jiems jau beveik 18 metų. Jie turi patys išeiti į gyvenimą. O aš savo vaikams visuomet primindavau, kad jie yra padėties šeimininkai. Kalbėdavau, jog jei prireiks pagalbos, jie gali į mane kreiptis, skambinti, o šiaip turi patys tvarkytis ir žiūrėti, kad nesukeltų problemų nei klasiokams, nei auklėtojoms, ir neprisidarytų gėdos. Tačiau tokių atvejų, kad skambintų ir prašytų mano pagalbos, nes kažkas nutiko blogo, taip ir nebuvo“, - kalbėjo A. Strazdas.

Vienintelis noras, kad visi būtų sveiki

A. Strazdas prisipažino, kad yra šeimos žmogus, tad vaikai ir žmona jam – svarbiausia. Viskas, ko jis dar gali panorėti, tai tik to, kad visi būtų sveiki.

Saugodami tėvų sveikatą, sūnūs karantino metu jų kurį laiką nelankė. Keitėsi ne tik asmeniniai įpročiai, bet teko susitvarkyti ir su dideliais iššūkiais darbe.

Kaip teigė gydytojas, šis etapas tikrai nelengvas nei medikams, nei pacientams.  Žmonėms sunkiau gauti ambulatorinę pagalbą, tvarka yra sugriežtinta. 

„Dalis konsultacijų vyksta nuotoliniu būdu, bet tai žmogui nėra gerai. Gerai, kai gydytojas savo pacientą jau pažįsta, žino apie jo ligas ir gali patarti telefonu, bet jei problemos naujos – sudėtinga. Bet kokiu atveju, aš negaliu nesistebėti žmonių sąmoningumu, jie atsakingai dėvėjo apsaugos priemones, ir tai davė rezultatą. Juk žmonių sveikata – svarbiausia “, - kalbėjo gydytojas.

Sveika, laiminga ir būdama kartu, Strazdų šeimą sutiks ir šią Tėvo dieną. Tai – proga susitikti, o kaip parodė karantinas, kiekvieną tokią progą reikia vertinti.