Vienas iš pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos savivaldybių merų, Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs savivaldybės administracijos direktorius, buvęs mero Algirdo Vrubliausko patarėjas – visada kairiųjų politinių pažiūrų ir visada – futbolo aistruolis. Tai –  Darbo partijos atstovas rajono taryboje Vytautas MIKELIONIS. Su juo – pokalbis apie tai, kaip pasikeitė Alytaus rajonas per 30 metų, kas dar labiau pagerintų žmonių gyvenimą ir kokių trūkumų savivaldoje ilgametis politikas mato šiandien?

Darbo partijos atstovai (Jūs ir Raimundas Markauskas) savivaldybės taryboje nesate prisijungę prie jokios frakcijos, bet dažnai palaikote valdančiosios daugumos, kurią sudaro TS-LKD ir socialdemokratų frakcijos, sprendimus. Kodėl?

Sprendimus, kurie naudingi rajono žmonėms, visada remiame, tačiau, jei manome, kad vienas ar kitas sprendimas neatitinka gyventojų lūkesčių, – tada balsuojame prieš. Tokių pasitaiko nedažnai, bet buvo. Nepalaikėme daugumos dėl rajono bibliotekos reorganizavimo, skaityklos Alytaus mieste panaikinimo. Nors skaitykla ir  buvo mieste, vis dėlto, manau, į ją užsukdavo ir netoli miesto esančių rajono kaimų, kolektyvinių sodų gyventojai.

Esate Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto narys. Kaip vertinate komunalinės paslaugas ir jų teikimo organizavimą rajone?

Visos paslaugos yra organizuojamos ir teikiamos – keliai valomi, remontuojami, vanduo tiekiamas ir gerinamas, prižiūrima viešoji aplinka. Ar gerai? Visada gali būti geriau, tačiau turime suprasti, kad visko, ko gyventojai pageidauja, vienu metu padaryti negalime. Komunaliniai darbai yra ypač aktualūs ir gyventojų pastebimi. Dažnai, deja, labiau matomi ir linksniuojami trūkumai, negu giriami padaryti darbai. Tačiau daroma tikrai daug.

Savivaldybė yra kaimiškoji, gyvenvietės išsidėsčiusios atokiai viena nuo kitos, tad ir užtikrinti paslaugas reikiamu metu kartais yra sudėtinga. Rajonas didelis, kelių daug, jiems visiems nuvalyti reikia geros savaitės, o žmonės nori, kad būtų viskas iš karto, pyksta, jeigu tenka palaukti ar patiems paieškoti išeities. Situaciją kažkiek galima pakeisti,  pasitelkus į pagalbą ūkininkus, kurie turi gerą techniką, gali valyti sniegą. Savivaldybė taip ir daro. Ūkininkai jau porą metų padeda, už paslaugą jiems sumokama, tačiau pagalbos iš pačių gyventojų galėtų būti daugiau, o juos kviesti, telkti – seniūnų darbas.

Tam, kad seniūnijose aplinkos priežiūros darbai vyktų sparčiau, Alytaus, Butrimonių, Daugų ir Simno seniūnijoms nupirkti mažieji traktoriai bei traktoriai, komplektuojami su sniego valytuvais, barstytuvais, žoliapjovėmis.

Rajone yra net 195, kapinės, iš jų 95 – veikiančios, kuriose galima laidoti. Kapinių priežiūrą reikėtų gerinti. Pačiam teko dalyvauti laidotuvėse ir kapinėse bristi per žoles ligi  kelių. Taip neturi būti. Labai gerai, kad prie kapinių, kur nėra vandens telkinių ar šulinių, įrengiamos vandens kolonėlės, pjaunami avariniai medžiai, atvežama juodžemio kapavietėms tvarkyti. Per pastaruosius metus vandens kolonėlės įrengtos Butrimonių, Krokialaukio, Simno, Pocelonių, Ūdrijos kapinėse.

Nuo ko priklauso, kad seniūnijose komunaliniai darbai būtų vykdomi laiku ir kokybiškai?

Nuo gero šeimininko – seniūno ir jo komandos. Kūrybiškumas, iniciatyva, ryšys su gyventojais – tai įrankiai, kuriais galima kuri gerovę ne tik rajone, bet ir valstybėje.

Yra darbų, kurie vykdomi centralizuotai, juos organizuoja savivaldybė, bet yra tokių veiklos barų, už kuriuos atsakingos pačios seniūnijos. Tai priklauso nuo seniūno gebėjimo organizuoti darbus, kūrybingumo, net ir mokėjimo sutelkti gyventojus. Bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai galėtų daug padėti. Tiesa, yra žmonių, kuriuos sunku prisiprašyti pagalbon, bet jei kvies vieną, antrą kartą – gal prisišauks? Seniūnas su gyventojais, bendruomenių pirmininkais, seniūnaičiais turi bendrauti nuolat.

Per pastarąjį dešimtmetį įvyko nemažai pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje. Gyventojams jau nekyla klausimų, kodėl reikia mokėti už atliekų tvarkymą, tačiau problemų vis dar yra?

Trūksta gyventojų sąmoningumo. Nerūšiavo, buvo dideli mišrių atliekų išvežimo kiekiai, todėl pakilo mokestis sodininkams. Galbūt situaciją galima pakeisti, intensyviai informuojant gyventojus apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, nuo kurio labai priklauso ir šiukšlių surinkimo bei išvežimo kaina. Galiu pasidžiaugti, kad rajone įrengtos 52 pusiau požeminės atliekų tvarkymo aikštelės, jose sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas. Yra 5 konteineriai išmetamiems drabužiams Simne, Dauguose, Rimėnuose.

Gal kiek geresnis galėtų būti atliekų išvežimas iš konteinerių prie kapinių. Dažnai prieš šventes konteineriai būna perpildyti.

Kokių dar, Jūsų nuomone, reikėtų sprendimų ir darbų, kurie pagerintų gyventojų „komunalinį komfortą“?

Kuo daugiau bus suremontuota, asfaltuota kelių, apšviesta gatvių, įrengta vandentiekio linijų, kuriomis tiekiamas kokybiškas vanduo, tuo bus geriau gyventojams. Tačiau tam reikia didelių resursų ir ne vienerių metų darbo. Juk kiekvienais metais tai ir daroma - asfaltuojami keliai, gerinama vandens kokybė, daromi kiti darbai – viskas pagal savivaldybės finansines galimybes. Anksčiau tokiems darbams nemažai lėšų skyrė Europos Sąjunga. Todėl, iš dalies prisidėjus savivaldybei ir valstybei, mūsų rajone buvo sutvarkyta, įrengta daug aikščių, sporto aikštelių, atnaujinta ir pastatyta naujų pastatų, suremontuota kelių. Dabar ES labiau finansuoja atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, ekonomikos stiprinimą, inovacijų diegimą, švietimą, įgūdžių formavimą, darbo rinkos atitiktį besikeičiantiems poreikiams.

Nemažai savivaldybės  mokyklų, kultūros, sveikatos priežiūros įstaigų turi fotovoltines saulės elektrines. Daug gyventojų jas taip pat įsirengė. Tačiau kai kurie susiduria su problema – negali įsirengti saulės elektrinių dėl per mažos galios transformatorių. Savivaldybė turėtų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija ir keisti situaciją. Dabar, kai elektros kaina didelė, tai ypač aktualu.

Simno ir Krokialaukio seniūnijose jau sukasi 4 vėjo elektrinės. Rajono gyventojai, pakeitę senus, neefektyvius šildymo katilus, gali pasinaudoti 60 proc. parama. Kadangi rajone daug mažų gyvenviečių,  jose nėra centralizuoto vandens ir nuotekų tinklų, savivaldybė kompensuoja individualaus nuotekų valymo įrenginio išlaidas gyventojams.

Noriu pasidžiaugti Simno Pavasario gatvės daugiabučių namų kvartale atliktais darbais. Gyventojai renovavo namus, o savivaldybė sutvarkė infrastruktūrą. Tai labai geras gyventojų ir valdžios bendradarbiavimo pavyzdys.

Investicijų teko ir Simno sodų bendrijai „Giluitis“. Soduose, kuriuose ir gyvenama, ir poilsiaujama, įvesta elektra, tvarkomi keliai. Su savivaldybės parama atvestas vandentiekis, išasfaltuota viena gatvė. Tikimės, kad bus išasfaltuotos ir kitos gatvės.

Dirbate Valstybinėje darbo inspekcijoje, esate savivaldybės tarybos narys, be to, turite nemažai ir visuomeninės veiklos. Lieka laiko savo pomėgiams?

Esu sodo bendrijos „Giluitis“ pirmininkas, organizacijos „Kaimynų kaimo bendruomenė“ pirmininkas, futbolo klubo „Simnas“ prezidentas. Su žmona Roma šokame dviejuose šokių kolektyvuose: Simno „Sucuktinis“, ir gimtojo krašto - Lazdijų r. Teizų  kolektyve „Trepsiukas“. Šokti visada patiko, šokau mokykloje. Kai vaikai užaugo – atsirado laisvo laiko, tad ir vėl šoku – tai ir užimtumas, ir judėjimas, ir sveikata.

Su vaikais – sūnumi Remigijumi, kuris gyvena keli kilometrai nuo mūsų esančiuose Angininkuose, Alytuje gyvenančia Karolina ir rečiausiai – iš Liuksemburgo parvažiuojančia Viktorija – ryšys glaudus. Turime anūką – ketverių Vytį. Visi daug bendraujame, švenčiame šventes, būna, kad kartu vykstame ilsėtis.

Savivaldybės tarybos narys V. Mikelionis (nuotr. pirmas iš dešinės) su žmona Roma (nuotr. pirma iš kairės) šoka dviejuose šokių kolektyvuose.

Kaip jaunystėje, taip ir dabar mano aistra – futbolas. Tik dabar esu daugiau stebėtojas ir organizatorius. Vasarą vaikams Simne organizuojame futbolo stovyklas, šiemet dalyvavo per 50 vaikų. Sportas ar kitos vaikų užimtumo veiklos yra labai svarbu jų ateičiai. Tai jų lavinimas, stiprinimas, prevencija nuo žalingų veiklų.

Simne labai gera bazė sportuoti. Visame rajone sportuoti, šokti, dainuoti sąlygos sudarytos, daug sporto aikštelių. Tik gal šiek tiek trūksta atsidavusių darbui specialistų. Jei kultūros ar sporto darbuotojas žiūri į laikrodį, kada baigsis darbo laikas, tai nieko nebus.

Buvote vienas iš pirmųjų merų Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Simno savivaldybės mero pareigas ėjote 1991–1995 m. Iki šiol Simne ir gyvenate. Ar gyventojai žino, kad buvote jų meras?

Vyresni visi žino, o jaunesni – turbūt  net negirdėjo, kad buvo tokia institucija -  Simno savivaldybė. Tai buvo tikra savivalda. Išsirinkome vietos deputatus, formavome biudžetą, gyventojai tiesiogiai galėjo dalyvauti jo sudaryme, darbai buvo sprendžiami ir daromi paprasčiau, greičiau, efektyviau.

Pokyčių Simne per 30 metų, ko gero, nemažai?

Taip, tikrai. Simnas pasikeitė, išgražėjo. Renovuotos mokyklos, darželiai, įrengtos sporto aikštelės. Simne įrengti nuotekų ir vandens tiekimo tinklai, sutvarkyta  miesto aikštė,  kultūros namai, pakloti nauji šaligatviai, yra šviestuvai, pėsčiųjų takas iki Giluičio ežero, o prie jo – paplūdimys. Gyvenimo sąlygos ne tik Simne, bet ir visame rajone labai pagerėjo. Ar reikia dar ko nors? Reikia!  Mano galva, pačiam žmogui, kiekvienam iš mūsų pirmiausia reikia noro gražiau, prasmingiau gyventi, reikia pačiam dirbti ir kitam padėti.