Aurelijus Jaruševičiaus iniciatyva stabdyti Alytaus Piliakalnio progimnazijos prijungimą prie Dzūkijos mokyklos, regis, taip ir nebuvo išgirsta. Tarybos nario prašymu savivaldybės administracijai taip ir neparengus sprendimo projekto dėl mokyklų tinklo pertvarkos plano pakeitimo, paskutinę akimirką tą padarė pats A. Jaruševičius.

Jis savo poziciją paviešino socialiniame tinkle.

„Deja, nei tarybos nario, nei komiteto balsas į dangų neina...

Mano prašymas parengti sprendimo projektą dar tą pačią dieną buvo protokoliškai apsvarstytas Švietimo, kultūros ir sporto komitete (ačiū), ir papildomai suformuotos užduotys administracijai. Tačiau laikas vilkinamas, ir sprendimo patekimas į tarybą blokuojamas.

Šiandien, rytoj - paskutiniai komitetai prieš tarybos posėdį, o sprendimo dėl tinklo pertvarkos plano koregavimo nėra, kas savaime reikštų klasių komplektų tvirtinimą pagal galiojantį planą, t.y. Piliakalnio progimnaziją reorganizuojant į pradinį Dzūkijos skyrių...

Deja vu. Prieš metus buvo tas pats. Tuo metu reikėjo „atpirkimo ožio”, ir sistema jį labai greitai rado. O visi politikai tuo metu komfortiškai lindėjo krūmuose ir stebėjo „hienų” puotą.

Tačiau esmė tame, kad pats sprendimo projektas pagal mano siūlymus taip ir nebuvo parengtas (ir nėra parengtas iki šiol), todėl net nebuvo svarstytas nei taryboje, nei bendruomenėse. Taip ir likau asmuo, „šokiravęs” švietimo bendruomenę.

Tačiau šį kartą tai jau nebe atpirkimo ožio paieškos klausimas. Tai yra spjūvis bendruomenei į veidą ir atviras jos ignoravimas. Procedūriškai buvo vykdoma bendruomenių apklausa dėl dviejų miesto mokyklų likimo, gauti rezultatai bei papildomi bendruomenių kreipimaisi.

Mes privalome šį klausimą pakartotinai svarstyti taryboje, juk atstovaujame gyventojams. Kolegos, ko bijote? Bijote, kad atėjus iki tarybos nepakaks balsų nulemti Pirmojo Alytaus mokyklos likimą? Ar kad bendruomenės pasipriešinimas bus didesnis negu manėte? Tikitės lengvai praslysti su 2016 metų sprendimu, kad nereikėtų viešai pakelti rankos „už” ar „prieš”?

Man labai nepatinka vykstantis procesas bei naudojami metodai. Tačiau džiaugiuosi jo „šalutiniu poveikiu”: bendruomenės vienijasi ir gina savo interesus. Taip ir iki politinės atsakomybė klausimo prieisime?

O dabar beliko dar kartą atlikti administracijos darbą - pačiam parengti sprendimo projektą ir tikėtis sveiko proto balso taryboje...“