Perskaičiau informaciją apie naująją Alytaus savivaldybės interneto svetainę ir man užkliuvo šis teiginys: „Alytaus miesto savivaldybės interneto portalas atitinka Alytaus miesto ženklo „Alytus Myliu“ koncepciją“. Todėl pasidalinsiu su Jumis mintimis, kurios kilo tai perskaičius.

Visi žino, kad herbas yra valstybės, miesto, giminės pasididžiavimo ir atpažinimo ženklas,
pagrindinis jų savitumo, reikšmingumo skiriamasis ženklas, nekintantis ištisus šimtmečius. Ne veltui žodis herbas reiškia palikimą. Visi žino, kad miesto herbas ir vėliava – tai miesto tapatybės ženklai, turintys ypatingą kultūrinę reikšmę bei istoriją.

Priminsiu, kad Alytus yra vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą paminėtas 1377 m. kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena.

Teisininkas Vygantas Malinauskas apie mūsų simbolius rašo: „Simbolis nurodo į tam tikrą tradiciją, kuri yra mūsų tapatybės pagrindas. Todėl, kai visuomenei ir tautai reikia daryti lemiamus pasirinkimus, simboliai tampa itin svarbūs. Simbolis nurodo, su kokia tradicija save siejame. Savo ruožtu tapatinimasis su tradicija ir siekis išsaugoti tapatybę yra galingas motyvas, lemiantis tautos pasirinkimus kritiniais momentais. Ką reiškia naujų simbolių atsiradimas? Jis tiesiog reiškia, kad ankstesnė tradicija nebėra svarbi ir nebenorima su ja tapatintis. Todėl, kai įvyksta revoliucija, keičiami valstybių herbai bei kiti simboliai. Arba, kai įsigali ar primetama nauja ideologija, keičiami paminklai ir gatvių pavadinimai...

Todėl sovietiniais laikais ir buvo naikinami visi valstybingumo simboliai. Simboliai visuomet nurodo į tam tikrą tapatybę bei tradiciją. Dėl šios priežasties jie ir nėra demokratiški ar tokie talpūs, kad talpintų visus skonius bei požiūrius. Bet būtent dėl to jų ir negali pakęsti šiuolaikinė liberalioji kultūra bei ją aptarnaujantys menininkai. Liberaliai pasaulėžiūrai ir kultūrai nereikia valstybingumo, tautiškumo, religinių simbolių ar kitų aiškią tradiciją atstovaujančių simbolių. Nes jie pačia savo prigimtimi nėra liberalūs.

Liberaliajai pasaulėžiūrai reikia kuo abstraktesnių „demokratiškų“ ženklų (tokių, kaip vamzdis, kalva ar dar kas nors panašiai bereikšmio), į kurį žiūrėdamas (tarsi į Roršacho testą) kiekvienas galėtų matyti ką nori, nekeldamas sau neliberalių klausimų apie tam tikros tapatybės ir tradicijos tęstinumo svarbą. Lygiai taip pat žmonės gerbia ir brangina jiems brangius asmenis, juk kiekvienam normaliam žmogui gali būti brangūs jo tėvai, seneliai ar kiti artimi žmonės. Žmogui juk būtų skaudu, jei kas nors paimtų jam brangaus asmens portretą ir iš jo tyčiotųsi“.

Tai kodėl mes negerbiame savo istorinio, vieno seniausių Lietuvos miestų herbo? Kodėl jam neatsirado garbingos vietos naujoje savivaldybės svetainėje? Kodėl nukišote jį į svetainės tolimiausią kampą, o jos viršuje iškėlėte alytiškių jau „pakrikštytą“ „Gataveckų kringelį“?

Šis ženklas irgi turi teisę egzistuoti, kaip ir pvz. visų jau pamėgtas posakis „dzūkai - ne paspirtukai" arba "viecinis", bet, kaip žmonės pastebi, tik ant marškinėlių, krepšių, kepuraičių, ženkliukų ir kitų plataus vartojimo prekių, nes šie ženklai ir posakiai yra skirti visai kitam tikslui.

Jie yra pramoginiai, trumpalaikiai, skirti laisvalaikiui. Kodėl bemokšiškumas, istorijos nežinojimas, pelno siekimas, išliekamosios istorinės vertės neturinčių menkaverčių objektų brukimas yra nestabdomas ? Kodėl mes, nuvykę į kitas šalis ir atstovaudami Alytų, prisistatydami galbūt būsimiems investuotojams, vežame šį kičą?

Tik istoriniame mūsų herbe atsispindi savita Alytaus vietovės reikšmė. Tik jis demonstruoja istorines vertybes. Juk herbo naudojimas oficialiuose dokumentuose ar kituose spaudiniuose, šiuo atveju Alytaus miesto savivaldybės svetainėje, kaskart tarsi primintų svarbiausius istorinius įvykius, lėmusius vienokį ar kitokį mūsų Alytaus savitumą.

Išvardysiu keletą miestų, kuriems jų herbas ir šiandien yra miesto vertybė bei miesto pasididžiavimo ir atpažinimo ženklas. Alytaus rajono, Kauno rajono, Vilniaus rajono, Panevėžio, Klaipėdos, Utenos, Kėdainių, Kaišiadorių, Birštono, Druskininkų, Palangos, Jurbarko, Elektrėnų, Jonavos, Šiaulių ir kt. savivaldybių svetainėse jis užima garbingą vietą ir pasitinka kiekvieną svetainės lankytoją, suteikdamas jam istorinės informacijos, kurios nesuvokia šiandieniniai, naujos ideologijos skleidėjai Alytuje.
O gal šitas „naujas miesto ženklas“ yra sąmoningai prievarta stumiamas į priekį tam, kad mes pamirštume savo istoriją, tradicijas ir tapatybę?