Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Kęstutis Ąžuolas įsitikinęs, kad vietos valdžia stebuklų padaryti negali, tačiau kai kurie sprendimai, galėtų būti įgyvendinami greičiau. „Man atrodo, kad taryba ir meras turėtų būti strateginių idėjų katalizatoriai, o ne tik rankų kilnotojai perskirstant biudžeto lėšas“, - sako politikas.

Jis – vienas pažangiausių politikų: iš 36 komiteto posėdžių nedalyvavo tik septyniuose ir visuose – dėl pateisinamos priežasties. 

Tarybos narys prisipažįsta ne retai tarybos darbe pasigendantis ūkiškesnio požiūrio į problemas. Kartais apie problemas mes diskutuojame neįsigilinę, kartais – visai nediskutuojame, bet priimame sprendimus, o kartais tos diskusijos tampa nepamatuotais kaltinimais ar priedanga patenkinti siaurus grupinius interesus. Man atrodo, kad taryba ir meras turėtų būti strateginių idėjų katalizatoriai, o ne tik rankų kilnotojai perskirstant biudžeto lėšas“, - sako politikas.

Dėl ko balsuojant ranka kyla sunkiausiai? „Tuomet, kai nesu tikras, jog siūlomas sprendimas yra pats geriausias, reikalingiausias miestui, racionaliausias dėl biudžeto lėšų panaudojimo“, - prisipažįsta K. Ąžuolas.

„Toks buvo balsavimas dėl lėšų skyrimo Alytaus kolegijai rengti slaugos specialistus. Viena vertus  atrodo, kad Lietuvoje ir taip yra pakankamai juos rengiančių mokymo įstaigų, jos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Kolegija yra net ne savivaldybės įstaiga, todėl biudžeto lėšų skyrimas tegu ir netiesiogiai, atrodytų ne pats racionaliausias sprendimas. Tačiau kai pagalvoji, kad kelioms dešimtims alytiškių nereikės važiuoti studijuoti į kitus miestus, studentų išlaikymas tėvams kainuos pigiau, tas sprendimas lyg ir nėra labai blogas. Be to, atsiras galimybė slaugytojų padėjėjoms persikvalifikuoti į slaugytojas“, - svarstė pašnekovas.

Anot jo, problemų kyla ir dėl to, kad pernelyg ilgai rengiama švietimo strategija, todėl tarybos nariams kartais būna ganėtinai sunku apsispręsti dėl lėšų skyrimo vienai ar kitai ugdymo įstaigai.

„Imamasi rengti techninius projektus, skiriamas finansavimas rekonstrukcijai ar remontui, net neįsivaizduojant, ar po metų dviejų nereikės tos mokyklos ar darželio uždaryti. Dedame pinigus nežinodami perspektyvos. Susižvalgom vieni su kitais, tarsi nebyliai svarstydami – kaip balsuoti? Įstaigų vadovai rodo iniciatyvą, kiekvienai mokyklai norisi ugdymo aplinką ir sąlygas pagerinti, mes lyg ir negalėtume būti blogi ir balsuoti prieš, bet plačiau žiūrint, tai nėra gerai“, - įsitikinęs tarybos narys.

K. Ąžuolas pastebi ir dar vieną blogą tendenciją: dabartinės valdžios norą kai kuriuos ankstesnės valdžios sprendimus būtinai perdaryti.

„Kad ir bet kaip, bet tik kitaip. Čia aš kalbu apie savivaldybės administracijos sprendimus. Pradėta savivaldybės administracijos struktūros reorganizacija, bet ar ji jau pasibaigė, niekas nežino. Vienuose skyriuose vedėjų neliko, kituose pavaduotojai atsirado. Kokia logika, koks tikslas, niekas argumentuotai paaiškinti negali. Buvęs skyriaus vadovas tampa pavaduotoju, kuris laikinai eina skyriaus vedėjo pareigas. Jeigu žmogus tikrai nesusitvarko su savo pareigomis, tai jis paprastai atleidžiamas, o ne skiriamas į žemesnes, pavedant jam eiti buvusias pareigas. Mes turbūt vienintelė tokia savivaldybė Lietuvoje su tokiu unikalia struktūra, tiek laikinų vedėjų, kuriai galo nematyti“, - kritiškai reorganizaciją vertino politikas, turintis solidžią administracinio darbo patirtį– ankstesnės kadencijos metu jis ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Šioje kadencijoje K. Ąžuolas dirba Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komitete. Tačiau pastebi, jog nepaisant to, kad komiteto pavadinime yra žodis investicijos, nuo komiteto sprendimų verslo investicijos Alytaus mieste pernelyg nepriklauso.

„Mokestinės lengvatos, kurias šiandien gali taikyti savivaldybė savo biudžeto sąskaita, yra, berods, maksimalios. Reikia nebent ieškoti galimybių pramonės parką paversti laisva ekonomine zona, bet čia jau Vyriausybės kompetencija. Nėra jokių garantijų, kad pakeitus parko statusą, investuotojai ateis. Nes visi puikiai matome, kad verslas žiūri gerokai plačiau, visuomet vadovaujasi ekonomine logika ir geba skaičiuoti bei tinkamai įvertinti tas vietas, kuriose jiems naudingiausiai investuoti. Kol bus didelis darbo jėgos apmokestinimas, apie rimtas investicijas Lietuvoje, taipogi ir Alytuje, galime užmiršti. Kol miestui nebus leista turėti municipalinių mokesčių, kuriais galėtume sudaryti dar geresnes sąlygas investuotojams ir darbuotojams, tol mes daugiau kalbėsime apie investicijas, negu jų turėsime“, - įsitikinęs K. Ąžuolas.

Politiko vertinimu, mažėjant Europos Sąjungos finansavimui, o tai šiuo metu akivaizdu, reikia pradėti galvoti apie tai, dėl kokių priežasčių Alytus turėtų būti patrauklus kaip miestas ar pramonės taškas.

„Naujas 2014 -2020 metų ES finansavimo periodas nebus palankus rimtoms investicijoms. Tai bus labiau taip vadinamos „minkštos“ investicijos: seminarai, mokymai, tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai. Šiuo atveju siūlyčiau rimtai pagalvoti, kaip kuo racionaliau išnaudoti tas investicijas, kurias jau įgyvendinome. Pastatytas Tūkstantmečio tiltas Pramonės rajone, bet sunkusis krovininis transportas vis dar važiuoja per miestą. Nukreipkime jį iš Santaikos ir Ulonų gatvės. Padarykime išvažiavimą Kauno link iš Pramonės rajono per Miklusėnų pakraštį. Transporto srautai mieste sumažės, žmonėms bus geriau. Pastatėme pėsčiųjų tiltą, tai investuokime ir į jo aplinką. Sukurkime infrastruktūrą, kad prie to tilto žmonėms norėtųsi ateiti ir čia pabūti. Taip pat – ir su Dailidės ežerėliais“, - sprendimus, kuriuos reikėtų priimti, vardijo K. Ąžuolas.

Pastaruoju metu daug miesto gyventojų dėmesio sulaukė diskusijos dėl naujo atliekų tvarkymo rinkliavos dydžio nustatymo. Ką apie jas galvoja K. Ąžuolas?

„Idealiai socialiai teisingos sistemos dėl mokesčio už komunalines atliekas sukurti neįmanoma. Galima bandyti kurti vieną ar kitą sistemą, skaičiuoti pagal plotą ar pagal žmonių skaičių, tačiau galimybių pasverti kiekvieno konkrečiai surinktas atliekas ir jas idealiai teisingai apmokestinti kol kas yra neįmanomas dalykas. Taip, teoriškai tai galima padaryti, tačiau tai kainuotų tokius didelius pinigus, kad vargu ar kuris, net ir garsiausiai šiandien šaukiantis, sutiktų. Žmonėms sunku suprasti, kaip mažėjant atliekų kiekiui, jų tvarkymo kaina vis labiau auga. Bet tam, kad atliekų sąvartyne būtų mažiau, reikia labai daug investuoti į tvarkymo sistemą ir tą sistemą reikia išlaikyti. Kita vertus, mokestis už šiukšles yra rinkliava. Nemanau, kad buvo teisingai pasirinkta apmokestinti pagal plotą, o ne konkrečius asmenis, tačiau bet kuriuo atveju reikia žiūrėti esmės: kaip galima mažinti atliekų surinkimo kaštus ir jų perdirbimo sąnaudas, kad rinkliava gyventojams būtų kuo mažesnė. Ir ne taip jau svarbu, pagal kokius kriterijus – nuo galvos ar nuo ploto – ji bus mokama, nes tai nelabai turi reikšmės. Niekas juk nesipiktina, kad rinkliava už civilinės santuokos įregistravimą yra būtent tokia, o bažnytinės santuokos įregistravimas kainuoja būtent tiek. Piršliams svarbu, kad bet kurioje vietoje tai kainuotų pigiau“, - svarstė tarybos narys.

Jo manymu, turėtų būti peržiūrėti susitarimai tarp regiono atliekų centro steigėjų savivaldybių, tinkamai įvertintos kiekvienos iš jų patiriamos sąnaudos.

„Negalima daugiabučių namų gyventojams, kurie neturi tokių gerų galimybių individualiai rūšiuoti atliekas, dėl to didinti rinkliavos. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad nepaisant, kiek turto vienetų turi asmuo, vienu metu jis būna ir šiukšlina tik vienoje vietoje. Tad rinkliava galėtų būti skaičiuojama nuo vieno pagrindinio turto vieneto, jeigu nesugebame tinkamai apskaityti gyventojų savivaldybėje“, - svarstė K. Ąžuolas.

Jis pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais mažėja savivaldybės skola. „Tačiau realiai tik dėl to, kad  kol kas nereikia savivaldybei savo lėšomis prisidėti prie europinių projektų. Bet tai, kad tokie projektai neįgyvendinami nėra gerai – vadinasi, stovime vietoje. Galima nieko nedaryti ir nesuklysti. Bet aš esu už tai, kad reikia ne stovėti vietoje, o dirbti. Jeigu suklysti, klaidą visuomet galima ištaisyti. Bet nereikia stovėti vietoje. Juolab, kad net ir einant į priekį, sprendimų, kurie galėtų keisti miesto gyventojų gyvenimo kokybę, įgyvendinimas dėl įvairių terminų teisės aktuose bei kitų priežasčių nėra toks greitas, kokio norėtųsi ir kokio aš linkėčiau“, - sakė politikas.   

Tarybos nario ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu Nr. T-333, patvirtintu 2015 m. lapkričio 19 d.