Situacija miesto taryboje neretai primena santykius šeimoje: kaip nebūna namų be dūmų, taip ir miesto taryboje – būna dramų, savaitinių nesikalbėjimų, bandymų ieškoti kontakto, na, o neretai ir stipresniojo galios demonstravimo. Taip trumpai galėčiau apibūdinti šiuos metus Alytaus miesto taryboje.

Ne tik balsuoti, bet ir pačiam siūlyti

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, kuriai aš atstovauju, darbą šioje taryboje pradėjo turėdama tris narius. Vėliau vienas narys savyje atrado „valstietį“ ir buvome likę dviese, tačiau kadenciją pabaigsime keturiese. Bet ne kiekybė, o kokybė leidžia pasverti nuveiktus darbus, ar nagrinėtas temas, siūlytas ir įgyvendintas reformas.

Nuo pat savo darbo miesto savivaldybės taryboje pradžios, vos davęs priesaiką, stengiausi būti iniciatyviu tarybos nariu ir ne tik balsuoti dėl administracijos parengtų sprendimų, bet ir pats ne vieną kartą rengiau bei teikiau svarstyti jų projektus.

Pirmasis mano siūlymas buvo dėl viešųjų pirkimų sąlygų keitimo. Siūliau, kad įmonės, kurios dalyvauja savivaldybės ar jos įstaigų organizuojamuose pirkimuose, mokėtų savo darbuotojams ne mažesnį, kaip vidutinį atlyginimą. Šią mano idėją parėmė didžiausios Alytaus statybų įmonės, kuriose kartu sudėjus dirba virš 1000 darbuotojų.

Miestui tikrai būtų naudinga, jeigu savivaldybės skelbiamus viešuosius konkursus laimėtų mieste dirbančios įmonės. Juk jei konkursus laimi Alytaus įmonės, tai ir pinigai lieka mūsų mieste tiek per atlyginimus, tiek per sumokamus mokesčius. Nors tada šis mano pasiūlymas atgulė į stalčius, tačiau šiuo metu viešųjų pirkimų įstatyme tokia nuostata jau yra atsiradusi, tad galėjome būti pirmieji, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada.

Darželiuose inicijuoti pokyčiai pasiteisino su kaupu

Visuomet inicijavau ir pritariau siūlymams remontuoti ikimokyklinių įstaigų sanitarinius mazgus atnaujinti lovytes, patalynės komplektus, didinti auklėtojų padėjėjų atlyginimus bei, žinoma, buvau už mitybos pokyčius.

Mano inicijuotas ir nuosekliai įgyvendintas sumanymas – užtikrinti kokybišką maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, manau, tikrai pasiteisino. Pakeisti pasenusius valgiaraščius, kurių patiekaluose buvo daug cukraus, riebių padažų ar menkaverčių produktų, reikėjo senai.

Išjudinti tai, kas buvo nusistovėję, nebuvo lengva ir teko įtikinti ne tik kolegas miesto taryboje, bet ir aplankyti bene visas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bet naudą tikrai pajuto tėveliai, kurių vaikai nuo šiol gauna sveikesnį ir labiau subalansuotą maistą, o virtuvėse atsirado konvekcinės krosnys, kuriose ruošiamas maistas yra palankesnis vaikų sveikatai.

Neabejoju - kai laimingi vaikai, tai laimingi ir jų tėvai. Mažiausia, ko gali tikėtis tėveliai, pirmą kartą atvedę vaiką į darželį, kad jis pateks į saugią aplinką, pritaikytą kasdieniams jo poreikiams. Ir apskritai, šioje kadencijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos sulaukė kaip niekada didelio miesto tarybos dėmesio.

Lietuvybės centras – ir Prezidentės įvertinta iniciatyva

Taip pat labai smagu, kad mano subrandinta ir įgyvendinta idėja – Lietuvybės centras - puikiai pritapo mūsų mieste ir tapo ta vieta, kur grįžusių emigrantų vaikai gali greičiau integruotis į mūsų bendruomenę.

LR Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė dar sausio mėnesį susitikime su savivaldybių merais gyrė Alytaus miestą už šią iniciatyvą ir teigė, kad sprendžiant emigracijos problemas ir kviečiant žmones sugrįžti, būtinos visų pastangos, todėl norint susigrąžinti išvykusiuosius itin svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių esančiai vietos valdžiai.

Švietimo laukia dideli iššūkiai

Bet iššūkių dar liko – labai trūksta aiškesnės strategijos, kokia tvarka turėtų būti renovuojami darželiai, mokyklos, tvarkomos jų aplinkos. Šiuo metu kiekviena įstaiga kasmet teikia prašymus ir jau tik nuo administracijos ir politinių vadovų norų priklauso, ar paskiriama vieniems ar kitiems. O esant strategijai ir aiškiems kriterijams, įstaigos žinotų, kurios įstaigos bus tvarkomos šiemet, o kurioms lėšos bus skirtos kitais metais. Bet jau čia, matyt, ne šios kadencijos uždavinys.

Švietimo srityje kitais metais apskritai laukia įtemptas laikas, nes LR Seimui patvirtinus  etatinio apmokėjimo tvarką, mūsų biudžete reiks ieškoti iki vieno milijono eurų papildomų lėšų. O valdantieji „Alytaus piliečiai“ demonstruoja olimpinę ramybę, nors, matyt, supranta, kad pinigų lietus po truputį senka ir gali tekti priiminėti sunkius sprendimus.

Neabejotina, kad kitą kadenciją teks grįžti ir prie švietimo tinklo pertvarkos plano, kad pagaliau būtų daugiau aiškumo ir mūsų įstaigos galėtų ramiai dirbti bent 5 metus, kol bus priimtas vienas ar kitas sprendimas.

Bendra miesto ir rajono savivaldybė padėtų greičiau spręsti problemas      

Viena didžiausių problemų mieste – darbo vietų stoka ir investicijų pritraukimas. Esu įsitikinęs, kad mūsų pramonės parkas jau yra nekonkurencingas ir reikia naujų idėjų.

Viena jų - ministro pirmininko siūlomas LEZ arba, mano manymu, glaudesnis bendradarbiavimas su Alytaus rajono savivaldybe. Kur baigiasi mūsų pramonės parkas, prasideda rajono savivaldybės teritorija, o ten yra daug neišnaudoto ploto, kurį galima būtų paskirti investicijoms pritraukti.

Juk koks skirtumas, kurioje savivaldybėje kuriama darbo vieta? Jei žmogus gyvens Alytuje, o dirbs už miesto, jo sumokami mokesčiai vis tiek liks pas mus.

Tad šioje vietoje matau prasmę inicijuoti abiejų savivaldybių sujungimą. Bendra Alytaus miesto ir rajono savivaldybė padėtų greičiau išspręsti žmonių problemas, nes turime daugybę sričių, kurios yra tarpusavyje susijusios -  nuo infrastruktūros, švietimo reikalų iki tų pačių investicijų pritraukimo.

Tarybos nario ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu Nr. T-333, patvirtintu 2015 m. lapkričio 19 d.