Nors paskutinis šiais metais Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo šventiškai – su linkėjimais  ir dainomis, visgi jo pabaigoje emocijos ir aštrūs pasisakymai liejosi per kraštus. Juos sukėlė klausimas dėl Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorės Loretos Šernienės atšaukimo iš pareigų ir jai planuojamos sumokėti išeitinės išmokos dydžio.

Kaip žinia, L. Šernienė laimėjo konkursą Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pareigoms užimti, tad Šv. Benedikto gimnazijai nebevadovaus.

Kaip buvo įvardinta tarybos posėdžio metu, būsima Švietimo ir sporto skyriaus vedėja išreiškė norą, kad jai būtų sumokėta 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

„Vadovė informavo, kad laimėjo konkursą, kuris atitiko visus reikalavimus, ir paklausė, ar įmanoma išeiti šalių susitarimu ir pateikė pirmą siūlymą. Matėme, kad komitetuose nepritariama tam, jog būtų išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tad vėlgi pasikalbėjome su vadove, informavome, kad tarybos narių nuomonė kitokia ir turime ieškoti alternatyvos, tad buvo susitarta dėl 4 mėnesių išeitinės išmokos“, - sakė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Taigi socialdemokratai inicijavo, kad būtų parengta sprendimo projekto alternatyva su 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka.

Visgi opozicija pateikė dar vieną alternatyvą su siūlymu apskritai nemokėti jokios išeitinės išmokos, o tik kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

„Kadangi ji lieka dirbti Alytaus miesto švietimo sistemoje ir 2023-11-22 laimėjusi konkursą pradės dirbti Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja, t. y. tęs darbą tik eidama kitas pareigas. Tokiu būdu bus taupomos švietimo sistemos lėšos, kurias bus galima panaudoti būtiniausiems švietimo poreikiams“, - teigiama opozicijos narių parengtoje alternatyvoje.

Opozicijos nariai teigė, kad ankstesniems iš darbo išėjusiems švietimo įstaigų vadovams išmokos buvo išvis nemokamos, arba tikrai nebuvo tokio dydžio. Opozicija kėlė klausimą, kuo šis atvejis išskirtinis ir kodėl mero kabinete vyksta kažkokie susitarimai?

Tuo tarpu meras pabrėžė, kad visos derybos, pasitarimai, pirmiausia prasideda nuo mero kabineto, nepriklausomai, koks tas klausimas bebūtų. O po to galimi sprendimai perduodami tarybai. Pasak jo, jeigu iš darbo išeinama šalių susitarimu, normalu, kad yra tariamasi, deramasi, o taryba ir turi nuspręsti, kokia ta išeitinė išmoka turi būti skiriama.

N. Cesiulis taip pat replikavo, kad opozicijos teigimai, kad vadovė išeina savo noru – nepagrįsti, nes tokio prašymo nėra. Viskas vyksta šalių susitarimu.

Opozicijos lyderis Šarūnas Klėgeris ir Andrius Jučas tvirtino, kad tai bet kokiu atevju vis tiek prilygsta rotacijai ir kėlė klausimą, kodėl, kalbant apie išeitines išmokas, žmonėms taikomi skirtingi standartai. Pasak jų, švietimo bendruomenėje ir taip tvyro nemaža įtampa, ir tokie sprendimai sukeltų tik dar didesnį pasipiktinimą.

V. Vencius, P. Labukas teigė vertinantis direktorės nuveiktus darbus ir pasiekimus, tačiau siūlė taikyti vienodus standartus visiems.

„Direktorė gavo atitinkamą atlyginimą, jis didesnis negu švietimo skyriaus vadovo. Manau, išmoka – tai kompensacija už tai, kad gaus mažesnį atlyginimą. Bet juk visi žinome, kad tokius dalykus galima sutvarkyti per priedus, pasiektus rezultatus. Kodėl einame keliu, kuris iššaukia tokias reakcijas, statome į nepatogią padėtį pačią vadovę“, - teigė V. Vencius.

Galiausiai po diskusijų buvo pereita prie balsavimo. Už tai, kad L. Šernienei būtų išmokėta 6 mėnesių išeitinė išmoka – nepritarė niekas, kad išeitinė išmoka apskritai būtų nemokama – balsavo 6 tarybos nariai, o daugiausia pritarimo sulaukė alternatyva su siūlymu išmokėti 4 mėnesių dydžio išeitinę išmoką – už tai balsavo 19 tarybos narių.

Po balsavimo Nijolė Makštutienė replikavo, kad šiuo balsavimu buvo parodyta, jog būsima Švietimo ir sporto skyriaus vedėja darbuotojų atleidimo metu laikysis tokios pat nuostatos.