Vasara – tai atostogų bei poilsio gamtoje metas. Šiltuoju metų laiku paprastai stebimas sergamumo bakterinėmis žarnyno infekcijomis (salmoneliozėmis, kampilobakterioze bei kitomis) padažnėjimas. Žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekę į maisto produktus – pasidauginti.

Infekcijos šaltinis

Šių ligų infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, gyvūnas ar sukėlėjų nešiotojas, kurie išskiria į aplinką ligų sukėlėjus. Užkratas į žmogaus organizmą gali patekti per burną vartojant ligų sukėlėjais užkrėstus maisto produktus, geriant užterštą vandenį, per užkrėstą aplinką. Žarnyno užkrečiamų ligų požymiai priklauso nuo patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo kiekio, jo patogeniškumo bei žmogaus organizmo atsparumo.

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis

Per penkis šių metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis Alytaus apskrityje sumažėjo 33,3 proc., registruoti 277 susirgimai. Žarnyno užkrečiamųjų ligų struktūroje vyravo susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis, kurios sudarė 86,3 proc., bakterinės kilmės žarnyno infekcijos sudarė – 13,7 proc.

Per minėtą laikotarpį Alytaus mieste sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis sumažėjo trečdaliu, registruoti 132 minėtų infekcijų atvejai (praėjusiais metais – 190), iš jų 17 (12,9 proc.) – bakterinių žarnyno infekcijų. Didžiąją dalį (87,1 proc.) sudarė virusinės žarnyno infekcijos, registruota 115 susirgimų: 19 rotavirusinio enterito ( praėjusiais metais – 36) ir 96 nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos (praėjusiais metais – 119) atvejų.

Per šių metų penkis mėnesius Alytaus rajone registruoti 66 ūmios žarnyno infekcijos atvejai (praėjusiais metais – 62), iš jų 10 – bakterinių žarnyno infekcijų. Kaip ir mieste, rajone vyravo susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis, registruoti 56 atvejai: 19 rotavirusinio enterito (praėjusiais metais –13) bei 37 nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų (praėjusiais metais – 43).

Kuo pasireiškia žarnyno infekcija?

Dažniausiai per maistą plintančios infekcijos pasireiškia šiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu (nuo kelių iki daug kartų), temperatūros pakilimu. Pajutus pirmuosius ligos požymius būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų priežastimi dažniausiai yra: nepakankamas šiluminis maisto apruošimas, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus bei indų plovimas, nesaugiai laikomas paruoštas maistas, asmens higienos taisyklių nesilaikymas.

Norint išvengti šių susirgimų, rekomenduojama:

1. Laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu ir kita;

2. Tiek namuose, tiek maisto gamybos, maitinimo bei prekybos įmonėse laikytis švaros, saugiai ruošti maistą, visada nusiplauti rankas prieš valgio gaminimą, po žalios mėsos apdorojimo, kruopščiai nuplauti naudotą inventorių (peilius, lenteles ir kt.);

3. Užtikrinti tinkamas maisto laikymo sąlygas (maistą laikyti šaldytuve), vengti žalios ir pagamintos produkcijos kaimynystės;

4. Gerai išvirti, iškepti mėsą, kiaušinius;

5. Vengti ragauti žalią mėsą, gerti nepasterizuotą pieną, nežinomos kokybės vandenį;

6. Saugoti geriamo vandens šachtinius šulinius nuo užteršimo;

7. Plauti vaisius ir daržoves kokybišku tekančiu vandeniu;

8. Naikinti muses, graužikus, saugoti nuo jų maistą;

9. Laikytis veterinarijos taisyklių skerdžiant gyvulius.

10. Ruošiantis į kelionę ar į gamtą: patartina pirkti negreitai gendančius maisto produktus, juos laikyti šaltkrepšiuose, prieš valgį plauti rankas su muilu arba naudoti specialias rankų dezinfekcijai skirtas servetėles, laikytis kitų minėtų apsisaugojimo priemonių.

Žarnyno užkrečiamųjų ligų galima išvengti, nes apsauga nuo šių ligų labai priklauso nuo mūsųpačių.