2023 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š.-K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 139 straipsnio 1 dalis) kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius už tai, kad dėl neatsargumo neužtikrino, kad du jos laikomi rotveilerių mišrūnų veislės šunys nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Įvykio situacija susiklostė, kai E. Š.-K., siekdama pavedžioti šunis ir žinodama, kad netoliese automobilyje yra jos prižiūrimas mažametis vaikas, atidarė voljerą ir išleido šunis į kiemą. Tuo metu vaikui atidarius automobilio dureles, vienas iš šunų jį užpuolė ir apkandžiojo, taip nesunkiai jį sužalojo.

E. Š.-K. ir jos gynėjas kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašė panaikinti žemesniųjų instancijų teismų priimtus sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti konstatavus, kad E. Š.-K. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atmetė. Teismas pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad E. Š.-K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes, būdama faktinė dviejų rotveilerių mišrūnų veislės šunų šeimininkė ir prisiimdama pareigą pasirūpinti šunimis – juos pamaitinti, išleisti iš voljero palakstyti, privalėjo užtikrinti, kad du dideli, suaugę, laikomi uždaryti voljere šunys, išleisti į kiemą, nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas nėra specialusis, pagal šį straipsnį atsako pakaltinamas, šešiolikos metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo, kuris dėl neatsargumo savo veiksmais (neveikimu) sužalojo ar susargdino kitą žmogų. Be to, nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo kvalifikuoti esminės reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad E. Š.-K. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 139 straipsnio 1 dalį neturi esminės reikšmės tai, ar ji buvo šunų savininkė (laikytoja), ar pažeidė gyvūnų laikymą reglamentuojančius teisės aktus, nes kilusius padarinius – mažamečio vaiko sužalojimą sukėlė jos neatsargūs veiksmai – šunų išleidimas iš voljero palakstyti kieme, kai netoliese buvo vaikas.

Teisėjų kolegija taip pat pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad E. Š.-K. neatsargi kaltė pasireiškė kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nes E. Š.-K. nenumatė, jog jos išleisti palakstyti kieme šunys gali užpulti ir sužaloti automobilyje esantį mažametį vaiką, tačiau žinodama, kad netoliese esantis vaikas šunims yra iš esmės svetimas žmogus, turėjo ir galėjo numatyti, kad vaikas, atidaręs automobilio dureles ir taip patekęs į kiemą, šių šunų, ginančių savo teritoriją nuo pašalinių asmenų, bus užpultas ir sužalotas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad siekdama išvengti tokių padarinių E. Š.-K. turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių – užrakinti automobilio dureles ar sudaryti kitų patikimų kliūčių vaikui patekti į kiemą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.