Jei žinai, ko iš gyvenimo nori ir tvirtai tiki savo jėgomis, viskas įmanoma. Tuo įsitikinęs 31 metų alytiškis Remigijus Škarbalius, kuriam teko sunkus likimas – jis gimė be abiejų kojų ir vienos rankos. Tačiau įgimta negalia neužkirto kelio į visavertį gyvenimą, kurį Remigijus susikūrė Londone.

Iš ten vyras į Alytų aplankyti čia gyvenančių globėjų ir draugų grįžta savarankiškai automobiliu. ,,Pirmaisiais metais, kai tik sugrįždavau į gimtinę, labai sunku būdavo po atostogų vėl išvykti svetur. Dabar jau įpratau. Lietuvoje jau jaučiuosi tik svečias“, - sakė jis.

Londonas tapo namais

Londone vyras turi mėgstamą darbą, gauna neįgalumo išmoką. Tai leidžia jam oriai gyventi. ,,Man nieko netrūksta, galiu sau leisti, ko noriu. Lietuvos įstatymai ir situacija čia, kažin, ar suteiktų tokias galimybes“, - teigė Remigijus, jau devynerius metus gyvenantis Londone.

Čia jis turi ne tik veiklos, bet ir nuoširdžių, visuomet prireikus atskubančių į pagalbą draugų, o svarbiausia, jaučiasi įvertintas ir pilnavertis žmogus.

,,Jei Lietuvoje būtų įvertinti mano gabumai, tikrai nebūčiau išvykęs svetur. Deja, yra kaip yra. Londonas per devynerius metus jau tapo mano  namais, nors tėvynės ilgesys neretai kankina“, - prisipažįsta alytiškis. Kad nors kiek nuslopintų savo ilgesį, jis į gimtinę sugrįžta du kartus per metus.

Užaugo globėjų šeimoje

Remigijus – gyvenimo užgrūdintas žmogus. Kalbėdamas apie savo vaikystę ir jaunystę jis  atskleidžia, kad pamačiusi be kojos ir rankų gimusį kūdikį, išsigandusi jį paliko motina. Su ja  vyras iki šiol nepalaiko jokių ryšių. Gimdytoja nė karto per 31 metus taip ir neparodė noro susitikti su savo sūnumi.

,,Neišgyvenu labai dėl to, juk savo motinos net nepažįstu. Pastaruoju metu internetinėje erdvėje pabendrauju su sese. Iš jos sužinojau, kad mama matė televizijos laidą apie mane“, - sakė pašnekovas.

Remigijus užaugo nuostabių globėjų šeimoje. Jam netrūko meilės, dėmesio, o, svarbiausia, nuo vaikystės buvo ugdomas jo ryžtas, pasitikėjimas savo jėgomis ir kitos be galo svarbios savybės. ,,Man nieko netrūko. Globėjai ugdė tvirtą charakterį, skatino dalyvauti įvairiose veiklose, neleido užsisėdėti vietoje“, - džiaugiasi alytiškis, negailintis gerų žodžių savo globėjams.

Sulaukęs pilnametystės išlaikė vairavimo egzaminą

Globėjų pastangos nenuėjo veltui. Savo jėgomis pasitikintis jaunuolis paauglystėje tapo Lietuvos neįgaliųjų plaukimo čempionu ir  įgijo teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionate.

Sulaukęs  pilnametystės Remigijus įveikė dar vieną iššūkį. Jis  sugebėjo  išlaikyti vairavimo egzaminą ir  tapo pirmuoju vairuotoju, kuris savarankiškai valdo automobilį neturėdamas kojų ir vienos rankos.

Baigęs Alytaus Šv. Benedikto gimnaziją, jaunuolis įstojo į Alytaus kolegiją. Studijavo tai, kas jam buvo įdomiausia ir arčiausiai širdies – informacines technologijas, bet studijų nebaigė. Į Londoną išvykęs jo draugas, nuogąstaudamas dėl Remigijaus ateities Lietuvoje, pakvietė jį atvykti.

,,Kadangi daugelis draugų gyveno Londone, o pats nelabai tikėjau galėsiąs Lietuvoje rasti darbą ir normaliai gyventi, ilgai nesvarstęs išvykau“, - pasakojo Remigijus.

Pirmieji metai L- kupini išbandymų

Alytiškis neslepia, kad Londone toli gražu ne aukso kasyklos laukė. Pirmieji dveji metai buvo be galo sunkūs. Vaikinas gyveno iš lietuviškos neįgalumo pašalpos, kurios neužtekdavo net už būstą susimokėti. Laimei, padėjo draugas.

Po dviejų nelengvų  metų Remigijus nusprendė susitvarkyti dokumentus angliškai neįgalumo pašalpai gauti. Tai nebuvo lengva, nes išmokęs savarankiškai gyventi vaikinas, nors be kojų ir rankos Londono medicininei komisijai atrodė pakankamai sveikas. Visgi praėjus nelengvą kelią pašalpą gauti pavyko.

Tapo kompiuterių meistru

Bet alytiškis nesiruošė gyventi tik iš pašalpos. Remigijus nusprendė imtis to, kas patiko ir ką mokėjo - jis tapo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų meistru. Internetinėje erdvėje skelbęs apie savo paslaugas, vaikinas greitai sulaukė pirmųjų klientų. Daugelis jų buvo lietuviai.

Netrukus jį pakvietė dirbti į lietuviams priklausančią kompiuterių ir mobiliųjų telefonų taisyklą Rytų Londone. Metus čia išdirbęs alytiškis nusprendė toliau darbuotis individualiai. ,,Dabar esu laisvai samdomas kompiuterių meistras. Klientų netrūksta. Stengiuosi nepriekaištingai atlikti savo darbą“, - pasakoja Remigijus.

Jis pats savarankiškai savo automobiliu vyksta pas klientus arba klientai jam pristato į namus kompiuterius. Pastaruoju metu daug klientų sulaukia pagal rekomendacijas. Remigijus džiaugiasi visiems įrodęs, kad ir turėdamas tik vieną ranką gali užsidirbti pragyvenimui.

Į Lietuvą kol kas grįžti nežada

,,Mėgstamas darbas man ne tik padeda oriai gyventi, bet ir teikia malonumą, džiaugsmą. Smagu matyti patenkintus mano darbu klientus. Tai įpareigoja ir skatina savo darbą atlikti nepriekaištingai“, - įsitikinęs Remigijus, kuris klientų savo namuose sulaukia net ir 9 valandą vakaro.

Daugiausiai laiko darbui skiriantis vyras, laisvalaikį leidžia su draugais. Kartais nuvyksta į naktinius barus, kartais ramiai leidžia laiką gamtoje. Domisi sportu, mėgsta žiūrėti filmus.  

Jis neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą, jei matytų, kad iš savo veiklos ir valstybės paramos gali užsitikrinti pragyvenimą. Bet artimiausiu metu nieko keisti nežada. ,,Londonas – miestas, pritaikytas neįgaliesiems. Čia vyrauja ir kitoks požiūris į neįgaliuosius. Jie neišskiriami iš kitų, gali jaustis visaverčiai. Lietuvoje to labai pasigendu“, - teigė pašnekovas, po trumpų atostogų gimtinėje išvykęs pailsėti į Turkiją.