„Aš savo ligą priimu kaip gyvenimo nuotykį. Jei taip buvo lemta, vadinasi – nebe reikalo man ši misija skirta“, - taip apie savo iššūkių kupiną gyvenimo kelią kalba limfoma – kraujo vėžiu serganti jauna alytiškė Sidona. Pasak jos, gulėdama ligoninėse ji trokšta tik vieno – grįžti į namus ir apkabinti dukrą. Ir kad ir kaip bebūtų sunku, stengiasi visa jėga kabintis į gyvenimą, tikėti ir kalbėti – nes nuoširdus pokalbis ir nebijojimas atsiverti taipogi labai gydo sielą.

31-metų Sidonos įrašu feisbuke, jai gulint ligoninėje, pasidalino šimtai žmonių. Daugybė jų aukojo, norėdami pagelbėti sergančiai ir vienai dukrą auginančiai mamai.

„Esu dėkinga už žmonių gerumą. Tačiau tikrai ne materialūs dalykai svarbiausi. Mums visko užtenka. Nesinori būti po padidinamuoju stiklu, kad žmonės žiūrėtų ir skaičiuotų, kokią duoną ar batoną perku. Viskas ko reikia – tai bendravimas, nuoširdūs pokalbiai, išklausymas, palaikymas“, - sakė Sidona.

Prieš akis – operacija

Limfoma jai buvo diagnozuota pernai metais. Signalus, kad kažkas yra ne taip, siuntė pats organizmas. Nors alytiškė nuo mažens turėjo mažakraujystę, tačiau didesnės sveikatos problemos nekamavo, ji buvo pilna jėgų, dirbo, pas medikus lankydavosi taip retai, kad net nežinojo, kas jos šeimos gydytojas.

Tačiau praėjusiais metais sveikata ėmė šlyti. Prie automobilio vairo ištiko panikos priepuolis, teko važiuoti į ligoninę. Ten buvo atliktas kraujo tyrimas, tačiau jis kažko blogo neparodė. Bet moteris vis tiek jautėsi prastai, kraujuodavo iš nosies, skaudėdavo kaulus, iš niekur nieko sukildavo aukšta temperatūra. Po to dar prisidėjo ir nevaldomas kosulus, kuris privesdavo iki žiaukčiojimo.

Apsilankius pas šeimos gydytoją, Sidona gavo siuntimą į onkologinį skyrių. Kai jai pagaliau buvo atliktas kaulų čiulpų tyrimas, moteris sužinojo, kad serga kraujo vėžiu. Kaip pati sako, viskas labai susiję su gimdos kaklelio problemomis. Jai nustatyta gimdos kaklelio displazija, atlikus biopsiją – rasta ikivėžinių pakitimų. Lapkričio pabaigoje bus atliekama gimdos šalinimo operacija.

„Man, kaip moteriai, ši žinia yra labai skaudi, juk tai susiję su moteriškumu. Sukasi mintys, kaip reikės gyventi po operacijos, koks gydymas bus taikomas. Esu nežinioje. Labiausiai pavargstu nuo fizinių skausmų, jaučiu nuolatinį nuovargį, hormonai sutrikę, organizmas nežino, kas darosi. Bet einu, nenuleidžiu rankų ir nepasiduodu. Esu mama, turiu stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo dukros“, - pasakojo su vėžiu kovojanti alytiškė.

Iš darbo išveždavo su greitąja

Net ir kamuojama negalavimų, moteris iki kol galėjo, dirbo Alytaus kalėjime kinologe. Sako, kad darbas jai patiko, tačiau paskutiniu metu iš jo kai kada jau tekdavo išvažiuoti su greitąja medicinos pagalba. Praėjusį penktadienį Sidona buvo iškomisuota kaip netinkama dirbti tarnyboje.

„Tikiu, kad ši liga yra savotiškas mano gyvenimo nuotykis, kuris vyksta dėl kažkokios priežasties. Mes visi skubame, lekiame, dirbame per kelis darbus, norime daug uždirbti, nežiūrime savęs, bet kas yra tie pinigai, kokią prasmę jie turi? Nusipirksime daugiau daiktų? Kas iš to? Gyvenimas pats mus sustabdo ir nori parodyti, kad vertybės yra visai kitur, kad turime mylėti save“,- teigė moteris.

Alytiškė atvira, nors visaip kaip stengiasi neprarasti optimizmo, rudenį ją užklupo depresija. Ji įsitikinusi, kad apie tokias problemas nereikia bijoti kalbėti ar to slėpti, gėdintis. Svarbu drąsiai pripažinti ir kai sunku – ieškoti pagalbos. Sidonos teigimu, jai ne gėda pasakyti, kad norisi pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu, galbūt atsiras specialistas, kuris sutiktų padėti ir galėtų dar labiau įkvėpti pozityvių minčių.

Gėris vis tiek nugalės

Moteris tiki, kad nėra prasmės galvoti apie blogus dalykus, reikia stengtis mintis nukreipti pozityvumo linkme, nes gėris vis tiek nugalės blogį.

„Mano tikslas yra džiaugtis gyvenimu ir neliūdėti. Kiekvieną rytą pažiūrėti į veidrodį ir pasakyti, kaip save myliu.  Nebijau ir noriu kalbėti apie savo ligą, nes tikiu, kad mano istorija gali suteikti stiprybės kitiems. Jūs nesate vieni“, - pasakojo Sidona.

Ji pamena, kad savo 30-ąjį gimtadienį šventė išsipuošusi suknelėmis, su šukuosena, o 31-asis gimtadieni buvo jau be plaukų, antakių. Iš pradžių ji nuogąstavo dėl savo išvaizdos, tačiau po to pati save įtikino, jog ji lygiai toks pats žmogus, tik išvaizda kiek kitokia. Reikia nustoti mąstyti apie tai, ką pagalvos kiti.

„Mano gyvenime buvo visko, klaidų, kurias pripažįstu. Norėtųsi atsiprašyti visų, jei kas buvo ne taip. Stengiuosi žiūrėti į ateitį, nesinori priimti negatyvo, noriu bendrauti su tais, kuriems tikrai rūpiu. Ir visiems linkiu būti tokiais, kokie esate, džiaugtis gyvenimu. Net ir blogiausiose situacijose yra tas vilties žiburėlis. Aš juo tikiu. Tikėkite ir jūs“, - kalbėjo moteris.