Miesto ir kaimo gyventojų mokama kaina už centralizuotai tiekiamą vandenį smarkiai skiriasi. Vienas iš būdų ją suvienodinti  - stambinti vandens tiekimo įmones. Tai numatyta ir Seimui pasiūlytoje naujoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje.

Neabejojama, kad jungiant įmones, vieniems vartotojams vanduo pigs, kitiems brangs. Todėl nenuostabu, kad siekis suvienodinti kainas  ir vardan to planuojamas įmonių sujungimas džiugina ne visus.

Alytaus regione, formaliai žiūrint, dabartinė situacija atitinka įstatymo pakeitimo projekte numatomą bendrovių stambinimo užduotį „vienas rajonas – viena vandentvarkos įmonė“. Tačiau būtinybė teikti kokybiškas paslaugas ir tam neišvengiamai reikalingos investicijos, gali paspartinti savivaldybių sprendimus  steigti regionines įmones.

Pasak Vido Jakimavičiaus, „Druskininkų vandenų“ vadovo, įmonė kartu su Druskininkų savivaldybe vandens tiekimo įmonių stambinimui pritaria pagal principą, kad vienoje savivaldybėje turėtų likti viena vandens tiekimo įmonė.

„Reikėtų sugriežtinti reikalavimus, įvesti licencijas, tuomet savaime dalis mažųjų, smulkiųjų įmonių netektų galimybės vykdyti savo veiklą. Panaikinus smulkiuosius vandens tiekimo punktus, „Druskininkų vandenims“ nekiltų techninių sunkumų tiekti vandenį ir jų aptarnaujamose teritorijose“, - kalbėjo V. Jakimavičius.

Aplink Alytaus miestą įsikūrusioms gyvenvietėms geriamąjį vandenį teikiančio „Simno komunalininko“  vadovo  Juozo  Kalėdos nuomonė kitokia: jis  nepritaria vandens tiekimo įmonių stambinimui. Jo teigimu, mažesnė įmonė yra visuomet lankstesnė.

„Panaikinus „Simno Komunalininko“ vandens tiekimo veiklą, miestas turės dengti kaimo išlaidas, didės vandens kainos“, - neabejoja J. Kalėda.

Šiuo metu „Simno komunalininko“ aptarnaujamoje teritorijoje yra 31 vandenvietė, 18 nuotekų tvarkymo sistemų, vienai gyvenvietei vanduo perkamas iš „Dzūkijos vandenų“.  

„Dzūkijos vandenys“ teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas tik Alytaus miesto gyventojams.

Šios bendrovės direktorius Rolandas Žakas sako, jog mažai tikėtina, kad savivaldybės, kaip įmonių savininkės, būtų skatinamos plėsti įmonių aptarnavimo ribas. Tačiau jis įžvelgia kitą galimą tendenciją, kai galutinai sutrikus gyvenvietės geriamojo vandens tiekimui,  gyventojams prašant, savivaldybė vandens ūkį iš įrenginių turėtojo perduos vandens tiekimo profesionalams, o tų įrenginių dalinis atstatymas ir eksploatavimas sudarys realias prielaidas sąnaudoms augti.

„Šio ūkio sutvarkymas pareikalautų didelių investicijų ir kartu didintų paslaugos kainą“, - pastebi R. Žakas.

Todėl netolimoje ateityje daugelyje mažesnių rajoninių centrų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos gali tapti labai brangios ir viršyti 4% vidutinių gyventojų pajamų lygį.  Tai – maksimali kaina Europos Sąjungoje.

„Sujungus Alytaus miesto ir rajono vandentvarkos ūkio infrastruktūrą, prognozuojama, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina Alytaus miesto vartotojams augtų  39 centais: nuo 6,29 Lt/m³ pakiltų iki  6,67 Lt/m³ be PVM. Ši kaina paskaičiuota, visiškai nevertinant būtinų investicijų į rajono vandentvarkos ūkį bei jų finansavimo įtakos kainoms“, - apie galimą kainų pokytį kalbėjo R. Žakas.

Jis taip pat pastebėjo, kad pagal Alytaus rajono savivaldybės Tarybos patvirtintą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, į vandentvarkos ūkį reikalingos gana didelės investicijos, kurios neišvengiamai taptų priežastimi didinti kainas Alytaus miesto vartotojams. „Dėl to labai abejoju, ar atskirų savivaldybių tarybos ir merai savanoriškai pritartų vandentvarkos ūkio bendrovių stambinimui“, - kalbėjo R. Žakas.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius pastebėjo, kad vandens tiekimo įmonių stambinimas yra paties miesto ar rajono reikalas. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija įsitikinusi, jog įstatymo nuostatai yra teisingi, tačiau siekiant, kad vandens tiekimo ūkis būtų sutvarkytas tinkamai, privalu atsižvelgti į tokio proceso eigoje atsirasiančias išlaidas.

„Reikia rasti lėšų išlaidoms rajono centrams bei gyventojams dengti. Tai galima padaryti naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus. 2014-2020 metų finansavime yra numatyta dalį lėšų skirti vandentvarkai. Būtent šiuos pinigus būtų galima panaudoti savikainai mažinti bei išlaidoms apmokėti.  Stambinant t vandens įmones, reikia duoti paramą kiekvienai įmonei“, - apie geriamojo vandens ir nuotekų valymo įstatymo pakeitimus kalbėjo B. Miežutavičius.

Galiojančiame geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme yra palikta galimybė vandens paslaugas teikti neturint šių paslaugų tiekimo licencijų. Tai lėmė, kad Lietuvoje veikia net 359 geriamojo vandens tiekėjai, tačiau tik apie 73 geriamojo vandens tiekimo įmonių pagrindinė veikla yra vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Būtent šios įmonės ir aptarnauja 98 procentus visos Lietuvos teritorijos.

Įstatyme bei jo projekte nustatyta, kad vandens tiekėjas vienoje savivaldybėje tos pačios kategorijos vartotojams teikia geriamąjį ir nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis kainomis. Todėl sustambinus vandens tiekimo įmones bus suvienodintos paslaugų kainos toje pačioje savivaldybės teritorijoje.

Įstatymo pataisas rengusios Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė tikina, kad šis procesas anaiptol nereiškia kainų kilimo. Anot jos,  vandens paslaugų sektoriuje kainos dydis priklauso nuo geriamojo vandens tiekėjo aptarnaujamų vartotojų skaičiaus, todėl sustambinus įmones daugumai vartotojų vandens tiekimo ir nuotekų  tvarkymo paslaugų kaina sumažėtų.

Ji priminė Aplinkos ministerijos atstovų dažnai minimą pavyzdį, kai prieš pora metų sujungus Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybes, Klaipėdos rajono gyventojams paslaugų kaina sumažėjo perpus. Miesto gyventojams vanduo šiek tiek pabrango.