Alytaus miesto savivaldybės vadovai siekia glaudesnio verslo ir Alytaus profesinio rengimo centro bendradarbiavimo rengiant Alytaus pramonės įmonėms reikalingus specialistus.

Alytaus miesto savivaldybėje trečiadienį šia tema surengtoje diskusijoje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė, mero visuomeninis konsultantas Saulius Ivoška, Alytaus profesinio rengimo centro, įvairių Alytaus pramonės įmonių atstovai.

„Kiek ir kokių specialistų reikia, kaip juos kuo greičiau parengti, kaip ir kuo galėtų prisidėti verslas, ką gali profesinio rengimo centras, kuo gali prisidėti savivaldybė – tai klausimai, kuriuos mums visiems kartu reikia spręsti dabar ir čia“, – pradėdamas susitikimą, sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

Pasak Alytaus profesinio rengimo centro direktoriaus Vytauto Zubraus, daugeliui pramonės įmonių itin reikalingo automatinių sistemų mechatroniko mokymų programa šiuo metu atnaujinama, rengiamas profesijos mokytojas dėstyti būtent šią programą. „Apie vasario mėnesį teiksime šią programą moksleivių priėmimui, be to, šiai mokymo programai ketiname įsigyti ir simuliacinę gamybos linijos įrangą maždaug už pusę milijono eurų, atnaujinant hidraulikos, pneumatikos ir kitus mokomuosius įrengimus“, – sakė direktorius.

Pasak mero, specialistų parengimų programos užima pakankamai daug laiko, metus ir daugiau. „Verslui reikia čia ir dabar, gal jau reikėjo vakar, gal nelabai yra laiko keletą metų laukti. Gal galima pagalvoti apie trumpesnius mokymo terminus, rasti galimybes specialistus rengti trumpesniais terminais, per trumpus kursus“, – V. Zubraus teiravosi N. Cesiulis.

Alytaus profesinio rengimo centro direktoriaus teigimu, vienas iš geresnių variantų galėtų būti pameistrystės programa. „Turime gerųjų pameistrystės pavyzdžių, kai mokiniai dirba gamyboje ir mokosi pagal individualų planą. Galime galvoti apie tam tikrus jos modulius, įvertindami įmonių poreikius“, – sakė V. Zubras.

Jo teigimu, kai kurie mokymai galėtų būti vykdomi pagal neformaliojo profesinio ugdymo programas – tokiu atveju specialistų parengimo trukmė gerokai sutrumpėtų iki maždaug 180 kontaktinių valandų. Taip pat, direktoriaus teigimu, ir kai kurie specialybės mokymai galėtų vykti pačiose įmonėse.

„Mes galime turėti simuliatorius, bet gamybos linijų nesupirksime, gamyklų neturėsime, tikros technologinės linijos neturėsime, to, ką turi gamyklos“, – sakė V. Zubras. Jis pažadėjo, kad gruodžio mėnesį centro dėstytojai atvyks į konkrečias įmones ir aptars konkrečius galimybių žingsnius pačiose įmonėse įgyvendinti ir atitinkamas mokymo programas, ir pameistrystę.

Verslininkai domėjosi, kiek ir kokių specialybių moksleivių baigs studijas kitais metais, ar jų bus pakankamai pagal Alytaus miesto pramonės įmonių poreikius. Kitas klausimas – kaip tuos išmokslintus specialistus išlaikyti Alytaus darbo rinkoje?

„Jeigu baigs dvidešimt ar trisdešimt specialistų, o įmonėms reikia trijų šimtų – gal mums darbuotojų reikia dairytis ir kitur. Kitas klausimas – ar galvojama, kaip tuos profesiją įgijusius žmones išlaikyti Alytaus darbo rinkoje? Gal reikia finansuoti specialybės įgijimą, įpareigojant tam tikrą laikotarpį atidirbti?“ – kalbėjo bendrovės „S-Form“ direktorius Saulius Mockus.

Pasak V. Zubraus, kitų metų vasarą Profesinio rengimo centrą baigs apie šeši šimtai absolventų, žinoma, anaiptol ne visi bus pramonėje ir gamyboje itin paklausūs specialistai, turintys atitinkamą technologinės krypties profesinę kvalifikaciją.

„Bus ir virėjų, ir barmenų, ir kitų smulkiame versle reikalingų specialistų. Koks trečdalis iš visų bus  ir pramonei reikalingų specialistų. O kaip juos išlaikyti įmonėje – čia gali būti įvairių sprendimų. Pavyzdžiui, žinau, kad vienam mūsų absolventui „Astra“ finansuoja aukštojo mokslo studijas. Kaip paskata gali būti ir įmonės stipendija moksleiviui su abipusiais įsipareigojimais – čia jau nuo verslo išmonės ir norų priklauso, kaip suteikti kuo geresnes sąlygas“, – kalbėjo Alytaus profesinio rengimo centro direktorius V. Zubras.