Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

Smulkių ūkininkų gyvenimas iš arti: reikia suktis kaip balerinoms

Jurgis Kochanskas  •    •  9:13, 2019-12-28
Dalė Rinkevičienė prie juodmargės Šaškės, kuri duoda daug pieno ir iš bandos išsiskiria savo charakteriu – rami, bet jos nepastumsi.
Alytusplius.lt nuotr.

Užsitepęs ant duonos riekės sviesto, žiūriu, kas gamintojas, tepusis mišinys ar sviestas, tiksliau, kiek procentų sviesto. Apie ūkininką net nepagalvoju, jis tik karvių „laikytojas“.

 

Iš kur atsiranda sviestas, mokyklos moksleiviams jau ekskursijas rengia, mokosi, kaip karvutę nuo arkliuko atskirti. Ne taip sunku: arkliukas su karčiais, o karvutė – su ragais. Tačiau europietiškoms karvėms nupjauna ragus, tada atskirk, kad nori nuo ilgakarčio!

 

Smulkus ūkis sukasi kaip balerina ant pirštų

 

Kalėdų išvakarėse aplankiau karvių „laikytojus“, Miroslavo seniūnijos Bendrių kaimo ūkininkus Dalę ir Valdą Rinkevičius, kurie nuo pat ūkininkavimo pradžios, 2003-iųjų, nekeičia vagos – laiko karvių bandą ir iš to gyvena.

 

Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo seniūnijos Bendrių kaimo ūkininkai Dalė ir Valdas Rinkevičiai su jaunėliu sūnumi Luku savo sodyboje prie gyvenamojo namo, kuris šiais metais atnaujintas, labiau pritaikytas šeimos reikmėms.

 

„Tikra tiesa, kad Kūčių naktį gyvuliai šneka, bet maniškės neturi kuo skųstis, – patikina Dalė Rinkevičienė. – Jos sočios, laiku pašertos, pagirdytos, gražiai prižiūrėtos“.

 

„Patys pašukuojam, pakasom, nėra tokių europinių sąlygų, kad laisvos vaikščiotų, turėtų atskirą šėryklą ir miegamuosius. Jas rišam ir ragų nepjaustom. Kai išleidžiam į ganyklas, gano elektrinis piemuo, kol karvutės išsiaiškina, kuri bandos lyderė, būna, kad ir ragą nusilaužia. Pas karvutes tas pats, kas pas žmones: eina į valdžią, kol užkopia į sostą, ne vienas ragus apsilaužo“, – į pokalbį įsiterpia ir šeimininkas Valdas.

 

Valdas Rinkevičius rodo telyčaitę, kuri neseniai atsirado. Reikia kantrybės, ji po kelerių metų papildys lietuviškų juodmargių bandą.

 

Smulkus  šeimos ūkis sukasi kaip balerina ant pirštų galų, kad ūkininkautų pelningai. Rinkevičiai turi 18 hektarų savos žemės ir 9 – nuomoja. Ūkininkai dalyvauja programoje – laiko Lietuvos juodmargių senojo genotipo karves, pririšti prie šios programos iki 2021-ųjų. Abu jau peržengė 50-ies metų slenkstį, žvalgosi vienas į kitą, kas perims šį aukso vertės turtą.

 

Anyta marčiai samtį įteikė – šeimininkauk!

 

„Atėjau į marčias, šviesios atminties anyta Veronika Rinkevičienė perdavė man samtį, sako, šeimininkauk. Įkritau lyg musė į barščius, nors mergaudama dairiausi į miestą“, – prisiminė Dalė.

 

Pienininkystės ūkio šeimininkė bent susapnuotų, ar galės kam perduoti savąjį samtį?

 

„Vaikus išauginom, išmokinom, visi Lietuvoje gyvena. Reikia, subėga padeda ir vėl išvažiuoja“, – pasakoja šeimininkai.

 

Vienintelė viltis jaunėlis Lukas, kuris dar prie tėvų laikosi. Vaikinukas mokosi, jau dvejus metus dirba policijoje ir yra savanoris. Su ūkio technika visus laukus išropoja, jam tik duok žemę dirbti, o karvutės – ne iš tos „operos“ (Valduką mama, buvo garsi karvių melžėja, jau nuo devynerių metų į fermas vedėsi).  

 

Vyriausias sūnus Mykolas – statybų inžinierius, su šeima Alytuje gyvena. Dukra Irma su šeima buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, gyveno, dirbo, bet neužsiliko svetimam krašte.

 

„Aš labiausia ir zurzėjau, kad dukra sugrįžtų į Lietuvą. Grįžo, įsikūrė vyro tėviškėje, Pupasodyje, pasistatė namus, jau savo gyvenimą turi“, – regi Valdas, kad teks dar kartu su Dalyte patiems ūkio vairą sukti.

 

Ūkininkai džiaugiasi bent tuo, kad visi vaikai po ranka, anūkai ne kompiuterių ar mobiliųjų ekranuose, o jų akyse auga.

 

Tikisi kainų „šuolio“ – už gruodį centu mokės daugiau

 

Smulkus šeimos ūkis turi ūkininkauti pelningai. Tinkamai rūpinantis juodmargių selekcija ir pašarais, kitas ūkininkas tiek iš 30 karvių pieno neprimelžia, kiek Bendrių kaimo ūkininkai iš 18-os. Kiekviena karvutė  kasdien per 30 kg pieno duoda. Iki šiol už 1 kg pieno supirkėjai mokėjo 20 centų. Staigmena: nuo pirmos gruodžio šeimininkai tikisi kainų „šuolio“, už kilogramą pienelio gauti 21 centą!

 

„Kai pieno primelžiam daugiau, ir pinigai kitokie“, – sakė Dalė,  visiškai nesišaipydama (visa Lietuva žino, kad pieno supirkėjai nepermoka, kiti smulkūs pieno statytojai dar mažiau gauna).

 

Dzūkų žemės: kalnukas, pievukė ir vėl kalnukas

 

„Primilžius lėmė selekcija ir pašarai“, – V. Rinkevičius vardija svarbiausius dalykus, kurie padeda pelningai ūkininkauti.

 

Ūkio galvijų bandoje – senojo genotipo Lietuvos juodmargių bulių, aukščiausios veislinės vertės reproduktorių,  palikuonės. Ir karvučių vardai apie tai šneka: Gegutė, Raibė, Pupa, Bitė, Lapė, Kuosa...

Valdas Rinkevičius rodo telyčaitę, kuri neseniai atsirado. Reikia kantrybės, ji po kelerių metų papildys lietuviškų juodmargių bandą.

 

„Lietuviškos juodmargės produktyvumu gal ir nusileidžia holšteinams, bet jos turi daug savybių, kurios pranoksta užsienines pieninių galvijų veisles. Melžiam juodmarges ne 3, bet 5–6 laktacijas, jų produktyvumas, ilgaamžiškumas, reprodukcija ir eksterjeras – tai savybių visuma, dėl kurių verta išsaugoti senųjų lietuviškų veislių galvijų genofondą“,–  įsitikinęs ūkininkas, tą jo tikėjimą sustiprina ir veislės išsaugojimo išmokos.

 

Karvės pienas – ant liežuvio. Dzūkijos smėlėtose žemėse, kur kalnukas, pievukė ir vėl kalnukas, ne taip lengva turėti geras ganyklas, paruošti pašaro žiemai.

 

„Specialistai padeda, kasmet įsėju keletą produktyvių sėtinių žolynų, šią vasarą mane gelbėjo liucerna – paruošiau žiemai pašarų, kad netrūktų“, – patenkintas ūkio šeimininkas.

 

Svarbu, ne kas ant stalo padėta, bet kas prie stalo susirenka

 

Valdas 4 dienas dirba ugniagesiu, tris dienas būna laisvas – dirba savo ūkyje. Vyras pririštas prie darbo, kaip arklys prie kuolo, bet nesiskundžia, taip daugelis ūkininkų stengiasi išgyventi.

 

 „Ir aš gesinau alytiškį padangų gaisrą“, – Valdas dar nežino, ar tai neatsilieps jo sveikatai. Ir nutyli, net negali pagalvoti apie tuos Alytaus krašto užterštų kaimų ūkininkus, jų likimą, jeigu jiems teks išskersti gyvulius.  

 

Valdas – protarpiais, tai antroji jo pusė visą savaitę, visas dienas laiko ūkio vadžias. Šeima keliasi 5 valandą ryto, pusė šešių jau karves šeria ir melžia. Ir savo dalia nesiskundžia.

 

„Jeigu jaunimas taip anksti keltųsi, ne tik Kūčių naktį išgirstų, ką tvarte gyvuliai šneka“, – šmaikštauja Dalė, bet savo dalia nesiskundžia.

 

Dalė ir Valdas, jiedu abu laimingi, kad metinių švenčių dieną neturi rūpesčio, ką ant stalo padėti, o didžiausias džiaugsmas, kad prie stalo susirenka visa šeima.

Komentarų nėra