Mokytojui pirmiausia reikia mylėti vaikus, būti kantriam, tolerantiškam ir norėti keistis, - įsitikinusi 19 darbo metų mokykloje skaičiuojanti alytiškė muzikos mokytoja Violeta Dumbliauskienė.

46 metų pedagogė neseniai buvo pakeitusi darbą – tapusi slaugytojos padėjėja. Tačiau praėjus vieneriems metams, ji grįžta į ten, kur širdis – į mokyklą.

,,Širdis jautė, kad grįšiu į mokyklą. Manau, kad mokytojo pašaukimas man įaugęs į sielą. Dirbti su vaikais yra įdomu ir prasminga“, - įsitikinusi Violeta.

Tapo slaugytojos padėjėja

Praėjusiais mokslo metais Violeta kiekvieną dieną skubėjo ne į mokyklą, o pas senelius, kurie laukė jos pagalbos. Ji neslėpė, kad apsisprendimą keisti darbą pirmiausia nulėmė mažėjantis darbo krūvis.

Norėdama užsidirbti oresniam gyvenimui, Violeta iki tol ne vienerius metus dirbo keliose mokyklose, vadovavo tremtinių chorui, giedodavo laidotuvėse. Tai išvargino, todėl nusprendė įgyti naujų žinių, gebėjimų ir išmėginti save kitur.  

Kadangi norėjo dirbti su žmonėmis, jiems padėti, dar dirbdama mokykloje, įgijo slaugytojo padėjėjo specialybę, vasaros atostogų metu slaugydavo senelius Vokietijoje. Jai puikiai sekėsi susidoroti su šio darbo keliamais iššūkiais, todėl nusprendė bent kuriam laikui palikti mokyklą ir atsidėti kitam, taip pat be galo atsakingam darbui.

Nauja darbo patirtis naudinga

,,Manau, kad kiekvienas žmogus gali įsiklausyti į save ir atrasti savyje kitų pomėgių ir gebėjimų. Juk galima tobulėti ne vienoje srityje. Svarbiausia - nestovėti vietoje“, - sakė Violeta,  per metus spėjusi slaugyti senelius ne tik Vokietijoje, bet ir Alytuje esančiuose privačiuose senelių namuose.

,,Iš mokyklos išėjau tikrai ne džiaugsmingai nusiteikusi. Tiesiog supratau, kad atėjo laikas, kai turiu kažką keisti ir pagalvoti apie tolesnę ateitį“, - pasakoja alytiškė. Ji džiaugiasi, kad  dirbdama Vokietijoje pramoko vokiečių kalbos, susipažino su šios šalies kultūra, tradicijomis. Likimas jai lėmė dirbti puikiose, jos darbą vertinančiose šeimose.

Visgi Violeta neslepia, kad darbas slaugos srityje labai atsakingas. Kol to nedirbo, ji net neįsivaizdavo, kiek daug šalia mūsų gyvena žmonių, kuriems reikalinga pagalba.  ,,Tai sunkus darbas, reikalaujantis žinių, atsidavimo,  kantrybės, kruopštumo, dėmesingumo“, - sakė pašnekovė.

Po metų – atgal į mokyklą

Nepraėjus nė metams, Violeta pasiilgo mokyklos. Suprato, kad būti mokytoja – tikrasis jos pašaukimas, ir sulaukusi pasiūlymo dirbti Alytaus muzikos mokykloje, Violeta džiaugsmingai jį priėmė.

,,Darbas slaugos srityje man buvo vertinga gyvenime patirtis. Galbūt ateis metas, kai vėl jo griebsiuosi. Bet dabar mane pašaukimas kviečia į mokyklą“, - šypsosi alytiškė.

Violeta įsitikinusi, kad pašaukimas mokytojui yra labai svarbus. Anot jos, dirbant mokykloje ne viskas matuojama pinigais. Daug darbų lieka nepamatuoti, kartais ir neįvertinti, nematomi. ,,Mokytojas turėtų nesusireikšminti. Jei esi tikrai mokytojas iš pašaukimo, į šiuos dalykus dėmesio nekreipsi“, - tvirtino muzikos mokytoja.

Jai smagu prisiminti talentingus mokinius, su kuriais pavykdavo pasiekti puikių rezultatų, o svarbiausia, susikurti šiltus, draugiškus santykius.

Didžiuojasi esanti mokytoja

,,Man būti mokytoja yra pasididžiavimas. Šiame darbe svarbiausia dvasinis ryšys ir gražūs tarpusavio santykiai su mokiniais“, - sakė Violeta.

Ji įsitikinusi, kad dirbant mokykloje svarbu įvertinti kiekvieno mokinio galimybes ir gebėjimus. Jos teigimu, pedagogas turėtų pritaikyti metodus, priemones kiekvienam mokiniui. ,,Nėra vienodo plano mokyti. Kai trūksta tam tikrų priemonių, dirbti sunkiau, tenka ieškoti įvairių metodų tikslui pasiekti“, - teigė Violeta.

Nereikia svarstyti, ar nori būti mokytoju

Alytiškė mano, kad mokytojas privalo turėti ne tik pakankamai dalykinių žinių, bet ir ugdytis be galo svarbias šiame darbe žmogiškas savybes. ,,Kantrybė, tolerancija, nuoširdumas, paprastumas, bendradarbiavimas, kartais ir nuolankumas – savybės, padedančios sėkmingai dirbti”, - įsitikinusi pašnekovė.

Violeta neslepia, kad iš mokytojo uždarbio išgyventi nėra paprasta. Tenka imtis papildomų veiklų. Bet ji nesiliauja tikėti, kad ateis metas, kai mokytojai galės didžiuotis savo profesija ir oriau gyvens. ,,Esu optimistė. Tikiu, kad viskas bus gerai ir geriau negu buvo“, - teigė ji.

Paklausta, ką patartų tiems jauniems žmonėms, kurie dar svarsto, ar tapti mokytoju, Violeta mano, kad svarstyti, ar tapti mokytoju, nereikia. Anot jos, arba juo nori būti, arba ne. ,,Tai turi būti viduje, širdis turi tai pasakyti”, - įsitikinusi ji.