Pranešk naujieną!
Tel. 8 670 94 094. El. paštas info@alytusplius.lt

Slaugantiems sunkius ligonius – psichologo ir sielovadininko paslaugos

Eglė Indrelytė  •  egle@alytusplius.lt  •  11:29, 2018-06-18
Savivaldybėje įvyko diskusija, kurios metu pristatyti siūlymai dėl Alytaus miesto paliatyviosios pagalbos sistemos tobulinimo, dalintasi patirtimi.
alytusplius.lt nuotr.

Alytaus miesto savivaldybei siūloma pirkti psichologo ir sielovadininko paslaugas, kurios būtų teikiamos tiek slaugomam ligoniui, tiek jo šeimos nariams. Taip  pat siūloma rinkti duomenis apie įstaigas, teikiančias paliatyviosios pagalbos paslaugas ir parengti teisės aktą, apibrėžiantį paliatyviosios slaugos įstaigos – hospiso - veiklą. Tokias išvadas pateikė Alytaus miesto paliatyviosios pagalbos teikimo sistemos analizės darbo grupė.

 

Ji buvo sudaryta praėjusių metų pabaigoje, o praėjusią savaitę savivaldybėje įvyko diskusija, kurios metu pristatyti siūlymai dėl Alytaus miesto paliatyviosios pagalbos sistemos tobulinimo, dalintasi patirtimi.

 

Apie paliatyviosios pagalbos svarbą ir būtinus pokyčius Alytuje kalbama jau kone dešimt metų, tačiau tos kalbos konkrečiais darbais taip ir nevirsta. Niekaip nesutariama, kas ir kaip turėtų finansuoti tokios paslaugos teikimą, kiek konkrečiai tai kainuotų ir koks realus gyventojų poreikis tokiai paslaugai yra.

 

Nors Aly­tu­je šiuo me­tu tei­kia­ma slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo pa­slau­ga Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės stacionare, ir pagalba pacientų namuose, kur atvyksta Alytaus poliklinikos arba „Tėviškės namų“ specialistai, tačiau vis ieškoma galimybių, kaip dar pagerinti paliatyviosios pagalbos teikimą Alytuje.

 

Darbo grupės pirmininkė, miesto savivaldybės tarybos narė Gintarė Rimkutė-Merčaitienė pabrėžė, kad pasakyti ligoniams: jūs palaukite, kol mes turėsime konkrečius skaičius, yra nežmoniška. Dėl to ir siūloma  savivaldybei jau dabar ieškoti lėšų, kurios nebūtų labai didelės, ir skirti jas psichologo, sielovadininko konsultacijoms pirkti.

 

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų skatinti informacijos sklaidą, kadangi daugelis žmonių nežino, kokias nemokamas paslaugas jie gali gauti susirgus artimam žmogui, ir kaip tai palengvintų jų buitį.

 

„Tiesiogiai dirbu su paliatyviąja slauga. Būna taip, kad žmogų ištinka insultas, infarktas. Atvažiuoji, artimieji blaškosi, nežino, kaip jam padėti. Nežino, iš kur gauti specialią lovą, kėdę-tualetą, kitus reikmenis, kurie palengvina aplinkinių ir artimųjų darbą“, - kalbėjo diskusijoje dalyvavusi Laima. 

 

Jai pritarė ir „Tėviškės namų“ vadovas Eimantas Balaika, kovojantis dėl hospiso įsteigimo Alytuje. Anot jo, paliatyviosios pagalbos poreikį nustatyti yra labai sunku, nes pačių paslaugų žinomumas yra labai mažas.

 

„Kartais nei pacientai, nei artimieji nežino, kur kreiptis, medikai užimti, ne visada išsamiai suteikia visą informaciją apie tą paslaugą, apie jos gavimą nemokamai. Labai noriu padėkoti savivaldybei ir darbo grupės nariams, nes tikrai dirbo neformaliai, o nuoširdžiai. Manau, kad darbo grupės išvados galėtų tapti strategija, kurią tvirtintų taryba“, - savo nuomonę išdėstė E. Balaika.

 

Ar toks žingsnis pajudins ledus paliatyviosios pagalbos paslaugos teikimo srityje Alytuje, kol kas nėra aišku. Alytaus miesto politikai dar 2016 metais pritarė hospiso steigimui Alytuje. Tačiau ties tuo viskas ir sustojo.

Griežtai draudžiama alytusplius.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti alytusplius.lt kaip šaltinį.
Komentarų nėra

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai