Kėdainių mergaitė 10 valandų slėpėsi šaltoje malkinėje, nes dėl patyčių nebegalėjo eiti į mokyklą.

Ši skaudi istorija priminė vieną mergaitę, kuri labai panaši į pasakos pagal H. Kristianą Anderseną „Mergaitė su degtukais“ veikėją. Ji šaltose gatvėse pardavinėjo degtukus, kad turėtų ką valgyti, o Kėdainių mergaitė pasirinko šalti malkinėje, kad apsaugotų savo savigarbą, kad sielai būtų mažiau skausmo – pasirinko šaltį.

Sako, kad pravardės menkniekis. Nieko panašaus – prisiminkime visi savo vaikystes, kaip jautėmės. Ne visi yra stiprūs atsilaikyti, nuo mažų dalykų prasideda visi kiti dalykai.

Mergaitė išsitarė tėvams, kas vyksta gimnazijoje, su kokiais tekstais tenka mokytis: „idiote“, „ryža“, „nemokša“ .

Ar su tokiais žodžiais tėvai, seneliai būtų laimingi, kai kenčia jų brangus mažas žmogus?

Šie žeminantys vieno nuožmaus mokinio (užjaučiu ir jį, nes įtariu, kad šeimoje yra problemų) žodžiai kasdien ją tolino nuo siekio būti kartu su klasės draugais. Deja, vieno mokinio dėka, ji išsigando, pasislėpė, susigūžė į save, pasislėpė šaltoje malkinėje dešimčiai valandų.

Retorinis klausimas, ar tik vieną dieną tęsėsi smurto protrūkiai gimnazijoje? Kada išaugo planas slėptis iš nebegalėjimo turėti normalius mokslus?

Akivaizdu, kad Kėdainių mergaitė išsigando mažų žmonių, kurie mokosi kartu vienoje klasėje ir kurie ruošiasi būti dideliais.

Taip, ko tik mokykloje nebūna, visko neišvengsi, visokių vaikų yra.

Paieškos sėkmingos. Valio. Tačiau ar tai ką nors padės išspręsti, kad ateityje nepasikartotų jos saugus apsigyvenimas šaltoje malkinėje?

Suradus mergaitę, turi būti dirbama ir su jos tėvais, kurie išmoktų anksčiau laiko atpažinti smurto formas. Nesiimsiu teisti vieną ar kitą pusę, bet faktas tas, kad tėvai turi būti pirmi gelbėtojai savo vaikui, o paskui tik – klasės draugai, mokytojai, valytojai ar atsitiktiniai žmonės. Norisi tikėti, kad gimnazija buvo tėvų ne kartą informuota, lauksime tyrimo finalo.

Žinau, kad negalima kištis į biurokratų reikalus, deja, mano širdis šiems dalykams yra per silpna – kišiuosi, jie man svarbūs.

LR Seimo narys Robertas Šarknickas

Užs. Nr. 22/11/13