Alytiškė Indrė Rimšaitė turi svajonę, kurios pasiryžusi atkakliai siekti. Menui neabejinga mergina svajoja įkurti meno parduotuvę-galeriją, kurioje galėtų prekiauti savo rankomis sukurtais kūriniais. Ji nuo vaikystės intensyviai tapo paveikslus, kuriuose įamžina gamtos pasaulį ir jame tvyrančią gyvybę.

,,Kai kuriuos dalykus paprasčiau papasakoti darbais negu žodžiais, negana to, menas sujungia žmones“, - sakė Indrė. Toks meno supratimas paskatino merginą savo kūryba dalintis su pasauliu. Pradėjusi nuo draugų ir šeimos rato, po to  ėmė darbais dalintis ir socialiniuose tinkluose. O visai neseniai pradėjo puoselėti ir svajonę įkurti meno parduotuvę-galeriją.

Jotvingių gimnazijoje besimokanti mergina be meno neįsivaizduoja savo gyvenimo. Turėdama laisvo laiko piešia, tapo, lipdo, kuria animaciją, įvairių veikėjų dizainus.

Kiek pati save prisimena, nuo mažų dienų, kur beeidavo, visada su savimi nešdavosi ir piešimo knygelę.  Jos teigimu, pirmieji darbai buvo nieko neišskirtiniai, bet jie padėjo suprasti, ką nori pavaizduoti ir atskleisti savo kūryboje.

Indrė jau spėjo sukurti kelis šimtus kūrinių. Kai kuriuos darbus pardavė, nemažai jų padovanojo, didelė dalis liko dailės mokykloje, bet širdžiai mieliausius darbus pasiliko sau.   

Paklausta, kur semiasi idėjų kūrybai, alytiškė sakė, kad kaip ir daugelis kitų menininkų, piešia tai, kas tuo metu vyrauja galvoje ir kelia didžiausias emocijas. Mergina mėgsta savo darbuose užfiksuoti kelionių, ekspedicijų akimirkas, nors dažnai, kaip pati sako,  nuklysta ir į fantazijų pasaulį, iš kurio prisisemia daug idėjų naujiems, nematytiems personažams, aplinkoms sukurti.

,,Mane gana lengva motyvuoti, todėl idėjos savaime atsiranda. Užtenka tik pasigrožėti gamta ar paklausyti žymaus menininko sėkmės istorijos ir aš iškart pradedu trykšti užsidegimu“, - teigė pašnekovė.

Kurdama paveikslus, Indrė dažniausiai naudoja akrilinius, akvarelinius dažus arba tiesiog paprastą pieštuką, bet mėgsta ir paeksperimentuoti. Prieš kelis metus vietoj dažų naudojo uogas, lapus, gėles.

Alytiškę piešti paskatino ir šeimos nariai, kurie dalį savo gyvenimo užsiėmė kūryba. ,,Mano mama kurdavo eilėraščius ir juos iliustruodavo, tėtis piešdavo gyvūnų eskizus. Toks jų pasinėrimas į kūrybą ir manyje užžiebė ugnelę, kuri dega iki šiol“, - šypsodamasi pasakojo Indrė.

Mergina iš pradžių lankė darželyje bei mokykloje esančius dailės būrelius, galiausiai pradėjo eiti į dailės mokyklą, kurioje išmoko ne tik dailės pagrindų, bet ir įgavo drąsos darbais dalintis su pasauliu.

Indrė planuoja savo gyvenimą sieti su menu. ,,Kūryba man reiškia tiek pat, kiek žmogui reiškia vanduo“, - sakė ji. Merginai svarbu ne tik kurti, bet ir savo kūriniais pasidalinti su kitais. Tad ji dalijasi darbais socialiniuose tinkluose, rodo draugams ir šeimos nariams.

Svajonė įkurti meno darbų parduotuvę alytiškei kilo visai neseniai. Ji norėtų, kad į  parduotuvę- galeriją  atėję žmonės pirmiausiai galėtų apsižvalgyti, pasivaikščioti ir atsipalaiduoti ,,Tai nebūtų kokia nors aukštos klasės parduotuvė, kurioje apsilankiusieji jaustųsi lyg prabangiame viešbutyje. Tai būtų tiesiog jauki, nedidelė galerija, kurioje visi laukiami. Jei svajonę pavyktų įgyvendinti, laikui bėgant, Indrė kviestų į savo galeriją ir kitus menininkus. Norėtų padėti jiems sužibėti.

Pašnekovė teigė, kad jos tikslas ne tik užsidirbti pinigų, bet ir dalintis mintimis ir idėjomis. Šiuo metu ji  jau yra pradėjusi kurti minėtą parduotuvę-galeriją, bet kol kas virtualią.

,,Tapymas man yra tarsi pabėgimas nuo rūpesčių, bėdų ir kitokio triukšmo. Jis man padeda viską susidėlioti į vietas ir atsipalaiduoti. Tai – mano laisvalaikio pomėgis, be kurio neįsivaizduoju gyvenimo“, - sakė Indrė.