Alytaus šventės ir kasdienybė – kokia ji miesto vadovo Vytauto Grigaravičiaus akimis? Pokalbis su juo apie patriotiškumą, svarbioms šventėms skirtus miesto renginius,  socialines išmokas gaunančių asmenų įdarbinimą ir grįžimą prie ikirinkiminių tradicijų.

Šią savaitę Alytuje vyko Vasario 16-osios dienos minėjimas, artėja Kovo 11-osios šventė. Kaip jūs vertinate šias šventes, tomis dienomis Alytuje vykstančius renginius? Galbūt turite naujų idėjų?

Vos tik pradėjęs eiti šias pareigas, aš kalbėjausi su gyventojais, su kultūros darbuotojais, kviečiau visus teikti pasiūlymus, kaip tokius renginius kaip Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimus padaryti kitokius, kad jie būtų gyvi, kad jie būtų įdomūs, kad nebūtų besikartojantys metai iš metų.

Prieš organizuojant Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą aš paprašiau Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojų, kad jie peržiūrėtų archyvus ir surastų alytiškių sąlyčio taškus su Vasario 16-ąja.

Muziejininkai surado, kad trys iš dešimties signatarų siejasi su Alytumi, jie čia dirbę. Manau, kad ir ateityje naujovių ieškosime, kad kiekvienas toks renginys būtų įdomus, kad atėjęs žmogus galėtų sužinoti kažką naujo. Tą tikimės padaryti ir Kovo 11-ąją.

Be to, tokių renginių metu didelis dėmesys turėtų būti skirtas augančiai jaunajai kartai, kuriai ši netolima istorija yra mažiau žinoma. Man labai patiko Jotvingių gimnazijos moksleivių pasirodymas renginio metu, kurie tądien skleidė ypatingą nuotaiką.

Tik pastebėjau, kad Vasario 16-ąją ne visi alytiškiai buvo iškėlę valstybės vėliavas. Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse teko lankytis Vilniuje. Jis skendėjo vėliavose, o Alytuje to pritrūko.

Valstybinių švenčių metu visi kalba apie patriotiškumą, vyksta renginiai, skirti prisiminti, paminėti, kartu ir pasidžiaugti. Kiek , Jūsų nuomone, šiandien yra svarbus patriotiškumas?

Jis yra labai svarbu. Jeigu bus patriotizmas, atsiras ir meilė savo miestui, savo valstybei. Be patriotizmo to nebus, žmogus bus abejingas. Jam bus tas pats, ar gyventi čia, ar Prancūzijoje, ar Olandijoje. Esant patriotizmui gyvuos meilė tam kraštui, kur tu esi.

Smagu matyti, kad patriotiškumas jaunojoje kartoje auga. Aš tą ne tik jaučiu, bet ir matau bendraudamas su moksleiviais, studentais. Tuo labai džiaugiuosi.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybė paskelbė, kad žaliuosius miesto plotus tvarkys ir šiukšles rinks socialines pašalpas gaunantys asmenys. Kiek anksčiau šie žmonės pradėjo darbą ir prie Alytaus mokyklų esančių perėjų. Kaip jiems sekasi dirbti? Gal jau esate numatę, kokius dar miestui naudingus darbus galėtų nudirbti socialines pašalpas gaunantys asmenys?

Šie žmonės įdarbinami jau ne pirmus metus. Tai yra savotiška socialines pašalpas gaunančių ir jau kelerius metus niekur nedirbančių žmonių, kurie tiesiog atitrūksta nuo miesto gyvenimo, neskaito laikraščių, nenaršo internete, nežiūri televizijos, integracija į visuomeninį miesto gyvenimą. Taip jie turi galimybę judėti, bendrauti, pakeisti namų aplinką ir galbūt sugrįžti į darbo rinką. Jie padeda tvarkyti miestą, parkus, gatves, skverus, reguliuoja eismą prie mokyklų esančiose pėsčiųjų perėjose.

Aišku, yra dalis žmonių, kurie nenori dirbti. Jie atsisako, tačiau tokiu atveju jiems yra nutraukiamas pašalpų mokėjimas. Šiuo metu atsisakiusiųjų asmenų skaičius siekia beveik du šimtus.

Alytuje yra tokia tvarka, kad numatomi galimi darbai, kuriems nudirbti galima pasitelkti socialines pašalpas gaunančius žmones. Tas sąrašas patvirtinamas, atsiliepia ir įmonės, kurios nori tokius žmones įdarbinti. Tuomet jiems yra siūloma ir žmonės gali pasirinkti, kur jie nori dirbti. Yra žmonių, kurie tikrai gerai dirba, žinoma, yra ir tokių, su kuriais būna bėdų.

Planuojame socialines išmokas gaunančius alytiškius vasaros sezono laikotarpiui įdarbinti ir Alytaus pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrai.

Sekmadienį, vasario 21 dieną, jūs organizuojate susitikimą su gyventojais. Susitikimas vyks, kaip ir prieš rinkimus, gyventojams jau pažįstamoje vietoje, kavos bare „Coffee room“, 12 valandą. Kodėl gimė mintis atgaivinti susitikimo su gyventojais neoficialioje aplinkoje idėją?

Prieš rinkimus tai buvo galimybė išgirsti gyventojus, problemas, su kuriomis jie susiduria. O dabar yra noras pabendrauti, išgirsti jų nuomonę, kaip jie vertina mūsų darbą, kaip jiems dabar iš šalies atrodo savivaldybė, savivaldybės veikla, ar yra kažkokių pokyčių, kas yra gerai, kas blogai. Tai yra tokia bendravimo su gyventojais forma, neoficialioje aplinkoje. Tokių susitikimų neorganizuosime kiekvieną sekmadienį, tačiau kartas nuo karto, aš manau, kad reikia.