„Dzūkijos“ sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas Fabijonas Delinda priaugino kardelių, kurių žiedai savo grožiu ir spalvomis, šviežumu ir gaiva pagauna kiekvieno žvilgsnį.

Iš sodų kardeliai kiekvieną rytą keliauja į Alytaus Jotvingių turgų, sudėti, surikiuoti geria vandenį ir laukia pirkėjų. Kardelius pirkėjams parenka, komponuoja jų puokštes Zita Delindienė, išmokusi iš vyro pažinti šias gėles, mokanti su jomis apsieiti, o svarbiausia - per 38-erius kardelių auginimo metus prisijaukinusi vyro pomėgį kaip savą. Visus darbus daro Fabijonas, bet jai ne mažiau rūpi, ar gėlės auga, ar neužpuolė ligos, pražys kaip numatyta, ar sujauks gėlininkų planus ir supleškės  kardeliai vienu metu?

„Kardeliai – mano mėgstamiausia gėlė, – sako F. Delinda, 12 arų plote auginantis jų apie 100 veislių. – Jas reikia atnaujinti, atsiranda vis naujų, įdomesnių veislių, gražesniais žiedais, pastarieji – kelių spalvų deriniais, stengiuosi jų įsigyti. Nusipirkai kardelio gumbasvogūnį, pasodinai, turėsi pirmais, antrais metais. Trečiaisiais, žiūrėk, jau paseno, sukumpo, prastai žydi ir... išeina“.

„Atsikvėpėme lengviau, kai palijo, kai į kardelių sklypelius plūstelėjo rūkas, nors dabar savaitę vėl kepina saulė“, – pasakojo sodininkai ir pakvietė į ten, kur žydi kardeliai.

„Dzūkijos“ sodininkų bendrijoje Medukštos kaime tarp žydinčių kardelių  Zita ir Fabijonas Delindos, auginantys šias gėles beveik keturis dešimtmečius.

Lietuvoje auga paprastasis ir pelkinis kardeliai, jie  įrašyti į Raudonąją knygą. Visi kiti kardeliai į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos. Jūra gražiausių kardelių - tai įvairių šalių selekcininkų triūsas. Pasak Fabijono, pasaulyje jų - tūkstančiai veislių, kardelius gausa pralenkia gausa nebent rožės ir vilkdalgiai.

Paklausiau sodininko, ar nebandė pats kurti naujų kardelių veislių?

„Auginu, ką kiti sukuria, nors ir man yra nutikęs įdomus dalykas. Pirkau iš gėlininko kardelių gumbasvogūnių ir į dėžutę, matyt, įbyrėjo kitos veislės žirniukas – gumbapumpuris. Jį užsiauginau, padauginau, taip mano sklypeliuose atsirado Markevičiaus alyvinis. Kardelį pavadinau ją pagal gėlininko pavardę. Labai patrauklūs, žaismingi žiedai, tinka puokštėms ir kompozicijoms“.

Delindų kardelių karalijoje – balti, žali, oranžiniai, kreminiai ir geltoni, raudoni ir rausvi, kelių spalvų kardeliai. Sodininkai vardijo veislių pavadinimus, jų kūrėjams fantazijos netrūksta. Tai ir ‘Gulbės sparnai’, ‘Meilės prisilietimas‘, ‘Bizantijos auksas‘, ‘Bimbo‘,  ‘Svečias iš ateities‘...

F. Delinda augina ir retų veislių kriaušių, ir obelų, prisiauginęs uogakrūmių, bet apie kardelius šoka visus metus, jų neišleidžia iš akių. Ir kitiems pataria, kaip šias gėles auginti, kokia turi būti žemė, ką daryti, kai kardeliai gelsta, smenga žemėn, atsitinka kitos bėdos. Pamoko, kaip jų gumbasvogūnius nukasti, sudoroti, išsaugoti ir vėl pasodinti. Ir tai jis daro iš savo patirties ir iš širdies.

Apie kardelių kainą kalbuosi su sodininke Zita. Moteris pastebėjo, kad kardelio kaina, palyginti su pernykščiu kardelių sezonu, nesikeitė - nuo 50 centų iki 1,5 euro.

 Medukštos kaimo gėlininkai kardelius parduoda jau pražydintus. Pastebėjau - atvežtinių kardelių rykštės parduodamos dar tik budinasi, vos gali įspėti žiedų spalvą.

„Rugsėjį, naujų mokslo metų proga, su kardeliai varžosi rožės – perpus perka“, – Zita tikisi, kad jų užaugintų kardelių pakaks iki rugsėjo pabaigos.

Kai vaiko ranka ištiesia mokytojui gėlę, kai dega jo akys ir smarkiau plaka širdis, įvyksta mažas stebuklas. Šio stebuklo liudininkais bus ir Medukštos kaimo sodininkų kardeliai.