Varėnos rajone Krūminių kaime gyvenantis Gintaras Knieža – vienintelis amatininkas Lietuvoje, darantis plytas senoviniu XIV-XIX amžiuje naudotu būdu. Varėniškio pagamintiems ąsočiams, puodynėms, plytoms ir čerpėms suteiktas Tautinio paveldo produktų sertifikatas.

Jo rankomis pagamintos plytos įmūrytos į valdovų rūmus, restauruotas Vilniaus lenkų bažnyčios grindis, G.Knieža sukūrė Klaipėdos bažnyčios gotikines plytas bei Lasivės kelią Vilniuje.

Atrado plytų pasaulį

Su moliu, kuriame slypi ištisa gyvenimo ir pasaulėjautos filosofija, G.Knieža susipažino besimokydamas ketvirtoje klasėje. Pirmuoju mokytoju tapo keramikos būrelio vadovas žinomas skulptorius Rimantas Sakalauskas, kuris iki šios varėniškiui tebėra vienas autoritetingiausių šios srities autoritetų.

Anot G.Kniežos, lipdyti buvo labai įdomu, bet baigęs vidurinę mokyklą jis pasirinko režisūros studijas Vilniaus aukštesniojoje meno mokykloje.

Ir šioje srityje keramikas jautėsi tarsi savo rogėse, už pastatyus spektaklius vaikams pelnė apdovanojimų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs tolimesnis G.Kniežos likimas, jei nebūtų sumanęs prie nedidelio režisieriaus atlyginimo prisidurti žiesdamas puodynes, vazonus gėlėms.   

Žiesdamas šiuos buities rakandus, G.Knieža vis geriau perprato molio paslaptis, kol atrado plytas. „Priaugau iki plytininkystės. Kai tik supratau, kad plytoje telpa visas pasaulis, iš karto ėmiausi plytų gamybos“, - taip keramikas apibūdino žingsnį link plytų gamybos.

Senovinių plytų gamyba viliojo, tačiau norint perprasti ją, reikėjo labai daug žinių. Ne vienerius metus jis važinėjo po miestelius, kuriuose seniau veikė plytinės, kalbėjosi su žmonėmis, apžiūrinėjo senovinius pastatus, savarankiškai studijavo, kaip senovės lietuviai ruošė molį, žiedė puodus, molinius dirbinius degė lauko krosnyse.

Apsisprendęs tolesnį savo likimą susieti su senovinių plytų gamyba, G.Knieža ryžtingai atsisakė gyvenimo Vilniuje. „Supratau, kad pasirinkęs plytininkystę, nebetinku būti vilniečiu“, – teigė G.Knieža.

Vyriškis pardavė keramikos dirbtuvėles ir nusipirko žemės sklypą Varėnos rajone, kuriame netrukus įsikūrė su šeima. Šiandien Krūminių kaime gyvenančių Gintaro ir Tatjanos šeimoje krykštauja keturios atžalos, kieme stovi du gyvenamieji namai ir dirbtuvės – viskas  pastatyta iš paties keramiko pagamintų plytų ir dengta taip pat jo pagamintomis čerpėmis.

Senovinis būdas užtikrina ilgaamžiškumą

Pagrindinis G.Kniežos amato principas – plytas gaminti išsaugant senovinį būdą, naudojant tik rankų darbą. „Gamyklose plytos pagaminamos greičiau ir lengviau, tačiau ilgaamžiškumu jos negali lygintis su pagamintomis senoviniu būdu, be to, neskleidžia šilumos, kurią kiekvienai jų suteikia žmogaus rankų prisilietimas“, - tvirtino keramikas. Labai svarbi plytų gamybos proceso dalis – molio brandinimas.

G.Knieža, kaip ir senieji meistrai, molį brandina trejus metus. Gulėdamas žemės paviršiuje, veikiamas saulės šilumos ir šalčio molis įgyja specifinių savybių. „Tik toks molis gali tapti aukščiausios kokybės statybine medžiaga“, - aiškino meistras.

Subrandintas molis suverčiamas į dideles, po atviru dangumi stovičias vonias ir kojomis minkomas, kol tampa vientisa mase.

Tada jis supilamas į kubilus ir karučiais stumiamas bėgiais, įrengtais taip pat senoviniu būdu, į plytų formavimo vietą. Suformuotos plytos eilėmis guldomos ant lentų ir apie pora savaičių džiovinamos gryname ore. Po to, jos keletą parų deginamos, o išdegtos dar apie 30 valandų brandinamos 1000 laipsnių temperatūroje. Senovinis plytų gaminimo procesas gali užtrukti iki pusantro mėnesio.

G.Kniežos pagamintos plytos ilgaamžės. Fizikos institute atlikti bandymai parodė, kad jos gali nesuskilinėjusios ir nesutrupėjusios gali atlaikyti 300 šalčio ciklų. Tai reiškia, kad iš jų pastatyti pastatai tikrai stovės kelis šimtmečius.

Norit sužinoti, kiek šimtmečių G.Kniežos pagamintos galėtų stovėti, reiktų tęsti tyrimus, tačiau keramiko nuomone, jau ir dabar aišku, kad jos ilgaamžės.

Kokia senovinių plytų kaina? Jos šiek tiek brangesnės, nei gaminamos pramoniniu būdu, tačiau skirtumas nėra didelis, o pridėjus jų ilgamžiškumą, ekologiškumą ir grožį, kainų skirtumas visai išnyksta.