Pranešk naujieną!
Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt

R. Šarknickas: „Niekada negalvojau, kad nematyti dukros bus taip sunku“

  •    •  9:06, 2021-01-23
Asmeninio albumo nuotr.

Ką gi, turiu pasakyti viešai. Dažni klausimai, kur yra jūsų vyresnioji dukra Patricija, kartu kėlė ne tik nuovargį man, bet ir nerimą jums.

 

Visų pirma, ačiū jums, kad mylite mūsų Patriciją. Esu viešas žmogus, todėl klausimų, įtariu, ir toliau neišvengsiu. Bet po šio teksto bus mažiau jums nerimo.

 

Mano vyresnioji dukra vasarą išvyko į Londoną mokytis ir gyventi pas savo mylimus žmones, mamą ir krikšto tėtį. Tą ji jau planavo gerus metus, ir aš pats psichologiškai tam ruošiausi, tačiau sunkiai įveikiau. Teko daug laiko laikyti ją mintyse, širdyje, labai myliu ir ilgiuosi jos. 16 metų nuo dukros gimimo buvome kartu, tai – brangus laikas, labai.

 

Mūsų žvilgsniai susitiko, kai ji gimė krentant seniems dažams nuo sienų gimdymo namuose, paskui, po geros minutės, uždainavo gulėdama ant svarstyklių, garsiai.

 

Dukra augo, domėjosi menais, įdomiais žmonėmis, apkabindavo ne tik mane bet ir mano kolegas, nepažįstamus žmones, per ilgąsias pertraukas bėgdavo iš mokyklos per perėjas pervesti senjorus, grėbti rudeninių lapų mokyklos kieme, padėdavo mielai senutei kiemsargei.

 

Mudu kartu sulaukėme žiūrovų aplodismentų, ypač ji scenoje – už improvizacines kalbas, dainas ir siunčiant žmonėms bučkius.

 

Vakarais man sakydavo: tėti, aš myliu tave iki dangaus, atsakydavau – o aš tave iki kosmoso, o ji dar ir dar aukščiau, virš kosmoso. Tą patį kartoja jos sesė Julytė. Brangu. Kartu, visur kartu, džiaugsme ar net varge.

 

Beveik šešiolika metų kartu. Man būti mama buvo nelengvas darbas, bet abu daug įveikėme, padėjo mylimi jos dieduliai, močiutė. Atėjo nauja mama į gyvenimą, man tapo lengviau, bet padaugėjo gyvenimo pamokų ir, žinoma, meilės, ačiū Agnei, jos tėvams.

 

Artėjant Patricijos paauglystei, pradėjo labiau šaukti kraujas, ilgesys mamai, laikyti negalėjau, nes myliu. Nors viduje lik, dar lik, prašiau. Bet turėjau sukandęs dantis tai padaryti, turėjau ir privalėjau gerbti jos norą. Egoizmą pavyko tik su skausmu nugalėti.

 

Niekada negalėjau pagalvoti, kad nematyti dukros bus taip sunku.

 

Tas ilgesys – sudėtingas reikalas. Po truputį vyksta susitaikymas, kad taip turi būti.

 

Myliu tave, mano Pate, džiaugiuosi tavo buvimu su mama, ji visada tave apkabins, žinau, nes ji irgi tave myli, o dėl to man ramu, šviesu viduje. Dabar viskas gerai. Sunkumai įveikti.

 

Ačiū jums, gerbiami mūsų šeimos bičiuliai, kolegos ir nepažįstami žmonės.

 

Tėtis Robertas

Komentarų nėra