Į tai, kas šiuo metu vyksta ne tik kitose užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje, turime reaguoti greitai, imantis visų svarbiausių pagalbos ar net kovos priemonių, padedant, gelbstint socialiai jautresnes šeimas, vienišus žmones, vaikus.

Karantinas paaštrino vaikų patiriamus sunkumus: daugėja nerimo ir baimės, minčių apie žalojimąsi, jie daugiau konfliktuoja su tėvais.

Psichologas Robertas Povilaitis teigė, kad „Vaikų linija“ per karantiną sulaukia mažiau skambučių, bet išaugo pokalbių trukmė. Anot psichologo, vaikai dabar nuolat būna namuose, todėl gal jiems sunkiau kalbėti apie savo sunkumus niekam negirdint.

Tuo metu skambučių dėl patyčių sumažėjo. Žinoma, yra dvi medalio pusės: viena – tėvai dėmesingesni vaikams, kita – vaikai, galimai, prie tėvų privengia kreiptis į vaikų linijas. Taigi vertinant šiuos esminius dalykus, būtinas ypatingas kiekvienos savivaldybės socialinių darbuotojų, psichologinės pagalbos, vaikų teisių tarnybų dėmesys socialiai jautrioms šeimoms. Vaikų teisių sergėtojų darbas karantino metu yra dar labiau reikalingas.

Ypatingai svarbu, kad šios institucijos paskambintų pasiteirauti, kaip jaučiasi šeimos, ar viskas yra gerai. Tai yra prioritetinis veiksmas tam, kad būtų išvengta rimtų psichologinių traumų. Savivaldybių vicemerai, kurie kuruoja šias sritis, turi sukrusti ir pasidomėti, kaip su savo krašto žmonėmis, šeimomis dirba tarnybos.

Tai, kad karantino metu kaip niekad reikalinga socialinių darbuotojų pagalba, byloja realūs įvykiai: Marijampolėje be priežiūros palikti trys mažamečiai, didėja smurto protrūkių, kurie atsiranda ne tik socialiai jautriose, bet, kaip matyti iš žiniasklaidos pateikiamų pranešimų, ir visuomenės veikėjų šeimose. Taigi ilgas buvimas namuose, pasirodo, tampa tam tikru „išbuvimo akvariume“ egzaminu.

Visų savivaldybių valdžios atstovai ir pavaldžios jiems įstaigos geriausiai žino savo gyventojus ir tuos, kurie yra rizikos grupėje. Visgi galimai atsiranda ir naujų šeimų, vaikų, moterų, tėvų, kuriems kyla pavojus būti nesaugioje aplinkoje. Todėl taip pat prašau ir drąsinu neabejingais likti ir kaimynus, bendruomenes ar net pardavėjus, kurie užfiksuoja smurtą, informuoti vietos tarnybas. Būkite vieni kitiems pagalbininkai, išsaugojant sveikatą ar net gyvybę.

Štai Prancūzijoje parduotuvių darbuotojai yra apmokyti ir netgi dalyvauja pirkėjų gyvenime: įvykus incidentui yra reaguojama ir informuojamos tarnybos. Pabaigai, visiems mums linkiu būti pilietiškais, ypač šiame sunkiame žmonijai laikotarpyje. Linkiu sveikatos ir būti saugiems!