Dažnai susitikdamas su Lietuvos žmonėmis gerai žinau jų problemas ir lūkesčius. Bene dažniausiai sulaukiu prašymų, išspręsti paveldėto turto pardavimo problemą, o tiksliau – sutrumpinti terminą, po kurio galima be prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį, parduoti iš artimųjų paveldėtą turtą.

Pagal dabar galiojančius įstatymus iš artimų giminaičių: sutuoktinio, vaikų, tėvų, brolių ar seserų, senelių  paveldėtą turtą galima parduoti ar kitaip perleisti tik po 5 metų, o norint tai padaryti greičiau, tenka mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Nemanau, kad tai yra protinga, juolab, kad palaidojus artimą žmogų, neretai susiduriama ir su finansiniais iššūkiais, tad apribojimai, norint parduoti paveldėtą turtą – papildoma našta ir bereikalingi rūpesčiai nelaimės ištiktam žmogui.

Taigi, siekdamas išspręsti šią problemą, Seime užregistravau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (GPMĮ) kuriomis siekiama nustatyti, kad mirus asmens sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims, vaikaičiams ar seneliams, jam nereikėtų mokėti 15 procentų mokesčio nuo pardavimo pajamų, gautų už paveldėtą iš minėtų asmenų neindividualios veiklos nekilnojamąjį turtą.

Neabejoju, kad šis įstatymo projektas yra labai reikalingas – jį priėmus pagerėtų sunkioje situacijoje atsidūrusių asmenų padėtis. Be to, nekilnojamojo turto rinkai toks sąstingis, kai paveldėtas nekilnojamas turtas įšaldomas 5 metams, yra ne į naudą, kaip ir patiems naujojo turto savininkams. Juk dabartinė tvarka neskatina gyventojų parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, todėl jis dažnai stovi nenaudojamas ir taip nekuriama pridėtinė vertė. Tuo tarpu pardavę nekilnojamąjį turtą žmonės galėtų investuoti gautus pinigus į kitą veiklą, pavyzdžiui, kurti verslą.

Beje, Finansų ministerijos valdininkams atrodo, kad net ir 5 metus trunkantis turto įšaldymas yra nepakankamas ir jie siūlo jį padvigubinti ir numatyti, kad paveldėtą turtą, norint išvengti 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio, reiktų laikyti net 10 metų. Sunku suprasti tokio siūlymo motyvus, juolab, kad ne taip seniai paveldėtą nekilnojamąjį turtą be mokestinės naštos buvo galima parduoti ar kitaip perleisti po 3 metų.

Ir apskritai, nors Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir nurodo, kad paveldėtas turtas – pajamos, bet ar tai teisinga? Neretai šeimos sodyba ar žemės sklypas keliauja iš kartos į kartą - tėvai palieka vaikams, šie savo atžaloms ir taip turtas vienos šeimos rankose gali išlikti dešimtis metų. Tad kodėl jis priskiriamas pajamoms? Galbūt verta apsvarstyti įstatymo pataisų projektą, kuriuo paveldėjimas būtų išbraukiamas iš pajamoms priskiriamų objektų?