Iš penkių merų Dzūkijoje toliau vadovauti savivaldybėms liko trys: Ričardas Malinauskas Druskininkuose, Algirdas Vrubliauskas Alytaus rajone ir Algis Kašėta Varėnoje. Pirmieji du meravimo stažą skaičiuoja beveik dviem dešimtmečiais, A. Kašėtai tai kol kas tik antroji kadencija.

Naują merę turės Lazdijai. Dar iki rinkimų buvo aišku, kad naujas meras bus Alytuje, nes Vytautas Grigaravičius nekandidatavo ir gerokai prieš kampanijos pradžią pasakė, jog to nedarys.  

Viešojoje erdvėje girdėsis rypavimai, kad „carai“ ir „karaliukai“ vėl laimėjo, tiesa, vieną Lazdijuose vis tik pavyko nukarūnuoti. Objektyviai vertinant, reikia pripažinti, kad rimtos alternatyvos išrinkti geresnius rinkėjams nebuvo.

Nors pasirinkimas tarsi ir buvo. Į 5 savivaldybių vadovų vietas Dzūkijoje buvo net 36 kandidatai. Vienoje savivaldybėje žmonės turėjo pasirinkimo galimybę net iš 10 kandidatų. Tačiau akivaizdžiai galėjome įsitikinti, kad kiekybė anaiptol nereiškia kokybės. Tiesa, kai kurie sociologai bando įrodyti, kad didesnė kiekybė jau savaime sudaro prielaidas joje rastis daugiau kokybiškų dalykų. Galbūt, tačiau bent jau merų rinkimų atveju Dzūkijoje taip nebuvo.

Antra vertus, ne tik Dzūkijoje – iš 60 Lietuvos savivaldybių savo turėtus postus išsaugojo 38 merai.

Lietuvos politikoje jau ne pirmi metai rinkėjai yra priversti rinktis ne tarp gero ir dar geresnio kandidato. Dažniausiai tenka rinktis tarp ne tokio gero, koks galėtų būti ir dar galimai blogesnio. Tai tokia šiek tiek iškreiptos demokratijos grimasa. Kai rinkimų diskusijose, jeigu jas galima taip vadinti, rungiamasi ne pasiūlymų, kaip pagerinti atskiros bendruomenės gyvenimą, gausa, bet labiau ieškoma, ką blogo pasakyti apie konkurentą.

Šie savivaldybių rinkimai Dzūkijoje buvo kaip niekad gausūs pranešimais apie rinkimų pažeidimus. Žiūrėta ir kas su kuo pietauja, ir kas su kuo važiuoja. Iš 335 Lietuvoje gautų pranešimų net 95 buvo iš Alytaus apskrities. Iniciatyvos gal ir gerai, tačiau kai jos perkopia sveiko proto ribas, kažin ar čia daug gero. Kai tai daro baltas pirštines apsimovusi neapsiplunksnavusi jaunuomenė, lyg ir nereikėtų stebėtis – patirties stoka.

Tačiau kai tai daro rinkimus organizuojanti Vyriausioji rinkimų komisija, šiek tiek neramu. Kuri lyg tyčia klaidžioja tarp trijų įstatymų ir pasiklysta gerokai greičiau, negu atsidūrusi tarp trijų pušų. Aiškindamasi, kas yra rinkimų agitacija Prezidento ir kituose rinkimuose dieną prieš savivaldos rinkimus, bet nematydama akivaizdžių tų savivaldos rinkimų agitacijos pažeidimų visą mėnesį ar net tą pačią rinkimų dieną.

Yra toks senas posakis, kad valdžia yra nuo Dievo. Jį žinodamas, vis pagalvoju: už ką jis taip nemyli Lietuvos žmonių? O jeigu rimtai, tai po kiekvienų rinkimų siūlau prisiminti daugiau kaip prieš šimtą metų pasakytą rašytojo Marko Tveno frazę: „Jeigu rinkimai iš tiesų ką nors lemtų, jie seniai būtų uždrausti“.