„Man taip tikrai nebūtų“, - tarsteli dažnas mūsų, perskaitęs dar vieną istoriją apie sukčiavimo atvejį ir išviliotus pinigus. Žmonės stebisi: tiek kalbama apie sukčius, o kažkas vis tiek „pasimauna“ ant jų kabliuko. Tačiau būtina žinoti, kad nukentėti nuo sukčių gali kiekvienas, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra, kur dirba ar kokį išsilavinimą turi. 

Kaip pastebi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė, sukčiavimo atvejai dažnėja ir vis sudėtingėja. Ji pasakoja apie tai, su kokiomis sukčių „gudrybėmis“ ir schemomas tyrimų metų susiduria prokurorai, kokie atvejai dažniausi Alytaus apskrityje ir kuris jų labiausiai įsiminė. Taip pat primena, ką būtina žinoti, perprasti kiekvienam gyventojui, kad netaptų sukčių auka.

Apie visa tai – pokalbis su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiąja prokurore D. Brudniene.

Kaip dažnai Alytaus prokurorams tenka tirti sukčiavimo bylas?

Praėjusiais metais buvo pradėti 179 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, kuriuos organizavo Alytaus apylinkės prokuratūrai. Į šį skaičių patenka ikiteisminiai tyrimai, kurie atliekami nukentėjus Alytaus apskrities, taip pat Birštono ir Prienų savivaldybių fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims, taip pat, kai sukčiavimu įtariami minėtų apskričių gyventojai. Kadangi sukčiavimai yra sudėtinga nusikalstama veika ir neretai būna susijusi su sisteminiais veiksmais keliuose miestuose ar net keliose šalyse, ikiteisminius tyrimus, nukentėjus mūsų miestų gyventojams, gali organizuoti ir kitų miestų prokurorai.

Praėjusiais metais Alytaus apylinkės prokurorai į teismą perdavė beveik 60 tokių bylų, 40-ties bylų nagrinėjamas persikėlė į šiuos metus, todėl bylose galutiniai procesiniai sprendimai dėl bylų užbaigimo dar tik bus priimti. Taip pat yra dalis sustabdytų ikiteisminių tyrimų, kuriuose yra atlikti visi ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, tačiau įtariamųjų paieška vis dar tęsiama.

Prokurorai – tie žmonės, kurie iš labai arti susiduria su sukčių „išmone“, aiškinatės jų schemas, braižą, atskleidžiate gerai apgalvotas machinacijas. Kokie sukčiavimo atvejai Alytaus apskrityje pasitaiko dažniausiai?

Alytaus apskrityje sukčiavimo tendencijos atitinka bendrąją šalies situaciją – nuo sukčių daugiausiai nukenčiama per jų platinamas kenkėjiškas nuorodas arba telefoninių pokalbių metu išgaunamus asmens duomenis. Taip pat šiuo metu stebima nerimą kelianti tendencija – skambinimas apsimetant prevencinių ligų centro darbuotojais, policijos pareigūnais ar kitų institucijų darbuotojais ir bandymas išvilioti asmens duomenis. Dažnai žmonės perveda pinigus už ketinamą įsigyti prekę ir jos negauna.

Yra manančių, kad į sukčių pinkles dažniausiai patenka garbaus amžiaus ar neturintys išsilavinimo žmonės. Ar tikrai? Kokius pavyzdžius mato prokurorai?

Nukentėti nuo sukčių gali kiekvienas, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar amžiaus, būtent dėl šios priežasties ir siekiame atkreipti Alytaus apskrities, taip pat Birštono ir Prienų savivaldybių gyventojų dėmesį. Sukčiai nuolat tikrina piliečių budrumą, bando naujus būdus, strategijas ir vis aktyviau ir profesionaliau persikelia į elektroninę erdvę, tuo metu sukčiavimas telefoninių pokalbių metu taip pat išlieka populiarus. Persikeldami į elektroninę erdvę, sukčiai prisidengia įvairiomis institucijomis, bankais ir kitomis organizacijomis, turėdami vieną tikslą – išgauti žmonių turimus bankinius prisijungimus ir operatyviai pasisavinti piliečių santaupas, šiems nieko apie tai neįtariant.  

Pavyzdys – labai paplitę SMS banko vardu, teigiant, kad vartotojas turi skubiai prisijungti, patvirtinant savo tapatybę, priešingu atveju – jo paskyra bus panaikinta arba užšaldyta. Skubantis vartotojas, nieko neįtardamas apie nusikalstamą veiką, prisijungia ir nesaugioje nuorodoje palieka visus savo prisijungimus, kuriuos operatyviai panaudoja piktavaliai. Piliečiai turėtų išlikti budrūs ir tuomet, kai jų prašoma pateikti visus kitus savo asmens duomenis, kartais – telefonu, kartais – įvairiuose atsiųstose nuorodose internete.

Manome, kad viešojoje erdvėje turėtų būti daugiau prevencijos, susijusios su piktavalių platinamų nuorodų ar naudojamų strategijų atpažinimu, nes fizinių bei juridinių asmenų, nukenčiančių nuo nusikalstamų sukčių veikų – daugėja. 

Kokia stambiausia sukčiavimo byla pasitaikė per 2022 metus? Kokios didžiausios pernai išviliotos sumos?

Praėjusių metų pabaigoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kai apsimetėliai iš vienos Alytaus bendrovės išviliojo daugiau nei 146 000 eurų. Šis sukčiavimo atvejis patvirtinta mūsų anksčiau išsakytą teiginį, kad nukentėti nuo sukčių galima nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Sukčiai šiuo atveju veikė koordinuotai ir profesionaliai, susirašinėdami su įmonės atstovais prisistatė įmonės tiekėjais ir nurodė, kad pasikeitė jų banko sąskaita.  

Kitas atvejis, kuris patvirtina, kad reikia saugotis ne tik naujų ir išmanių sukčiavimo būdų, tačiau atkreipti dėmesį ir į seniai veikiančius metodus kuomet pas nukentėjusiuosius apsilankę asmenys neva tikrina padirbtus pinigus. Praėjusių metų vasarą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės pinigų sumos pasisavinimo, kuomet įtariamasis apsimetė policijos pareigūnu ir apsilankė pas garbaus amžiaus nukentėjusiąją teigdamas, kad atėjo patikrinti galimai padirbtų pinigų. Tokiu būdu jis iš alytiškės pasisavino 20 000 eurų. 

Ar remiantis praktika galima teigti, kad sukčiauti dažniausiai ryžtasi tie, kurie turi kriminalinę praeitį, teistumą?

Nors sukčiavimo bylų, susijusių su telefoniniais skambučiais iš įkalinimo vietų pasitaiko, tačiau tokiam teiginiui, kad sukčiauja tik jau teisti asmenys – pritarti negalime. Sukčiavimo būdams tampant vis išmanesniems, į teisėsaugos akiratį dažnai patenka mums nežinomi ir anksčiau neteisti asmenys. Taip pat pastebime tendenciją, kad sukčiai dažnai veikia ne po vieną: įtraukia kitus asmenis, pasiskirsto vaidmenimis, keičia išvaizdą, balsus, sugeba įtikinamai kalbėti, paveikti nukentėjusiuosius, stengiasi kiek įmanoma ilgiau užlaikyti pokalbį. Įtaigos paveikti žmonės tokiu atveju dažnai pasimeta, patiki jiems pateikta informacija. 

Sukčiavimo mastai – dideli, atvejų – daugėja. O kaip sekasi tokias bylas tirti prokurorams? Ar sudėtingą kelią tenka nueiti, kol yra nustatomi nusikaltimą padarę asmenys?

Sukčiams atrandant vis naujų būdų išvilioti duomenis ir pinigus, tokių bylų tyrimas taip pat tampa sudėtingesnis, tačiau tyrimams vadovaujantys prokurorai taip pat nuolat tobulėja ir visuomet išnaudoja visus įmanomus procesinius veiksmus, siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas. 

Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su sukčiavimu, labai svarbus greitas ir operatyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Šie tyrimai tampa sudėtingesni ir todėl, kad jie vis dažniau tampa tarptautiniai. Stebima tendencija, jog sukčiai banko sąskaitas atsidaro užsienio valstybėse, išviliotus pinigus pervedinėja per įvairias sąskaitas, jas greitai atsidarydami bei uždarydami. Dėl paminėtos priežasties labai reikšminga detalė yra tai, per kiek laiko nukentėjusieji pastebi įvykdytą nusikalstamą veiką ir apie ją praneša teisėsaugai.  Kartais, bendradarbiaujant su bankais, pavyksta sustabdyti neteisėtai pervedamas pinigines lėšas.

Viena iš pagrindinių sukčių naudojamų darbo priemonių – neregistruotos išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Siekdami būti nesusekti, sukčiai operatyviai keičia tiek telefonus, tiek SIM korteles. Tai nėra neišsprendžiama kliūtis, tačiau jei SIM kortelių numeriai būtų registruojami, ikiteisminiai tyrimai galėtų vykti greičiau. 

Prokurorai, organizuodami ikiteisminius tyrimus, dažnai susiduria su atvejais, kai į sukčiavimo schemas būna įtraukti patiklūs žmonės, kurių paprašoma pasinaudoti ar net parduoti jų banko sąskaitas, bankomate išgryninti pervestus pinigus, perduoti atvykusiems neva draugams pinigines sumas ir pan. Dažnais atvejais piliečiai patys susigundo reklamuojamu uždarbiu ir supranta, kodėl asmenys prašo tokių paslaugų ir kad tai susiję su nelegaliais būdais gautomis piniginėmis lėšomis, tačiau neįvertina, kad tokiais poelgiais ir patys užsiima neteisėta veikla. Tai irgi yra problema, kuriai visuomenėje trūksta dėmesio ir prevencijos.  

Gal galite papasakoti apie Alytaus prokurorams praėjusiais metais labiausiai įsiminusias sukčiavimų istorijas? Kuo jos išskirtinės?

Praėjusiais metais priimtas nuosprendis byloje, kurioje dėl sukčiavimo buvo nukentėję 11 asmenų. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis asmuo internete patalpino skelbimą apie parduodamą traktorių. Sukčius, telefonu bendraudamas su potencialiais pirkėjais aptardavo visas pirkimo-pardavimo detales, paprašydavo jų pervesti avansą į laisvėje esančių asmenų sąskaitas, o tada – dingdavo. Tokiu būdu nuteistasis išviliojo ir pasisavino daugiau nei 20 000 eurų. Subendrinus bausmes, šiam asmeniui buvo skirta laisvės atėmimo bausmė trims metams, o  bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu –  paskirta galutinė 11 metų ir 2 mėnesių bausmė, taip pat nukentėjusiesiems priteisti visi jų civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti.

Taip pat praėjusiais metais viena iš Alytaus apylinkės prokurorių asmeniui pateikė kaltinimus dėl 41 sukčiavimo epizodo. Byla šiuo metu dar yra nagrinėjama teisme. Asmuo kaltinamas tuo, jog siekdamas neteisėtai gauti draudimo išmokas, savo bei kitų bendrininkų vardu sudarydavo butų ir jame esančio turto draudimo sutartis. Įtariama, kad kaltinamasis vėliau melagingai pranešdavo apie sugedusius daiktus, kurių neturėdavo, pateikdavo suklastotus defektinius aktus ir tokiu būdu neteisėtai užvaldė draudimo bendrovėms priklausančius  beveik 24 000 eurų. Tai dar kartą įrodo, kad nuo sukčiavimo gali nukentėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. 

Taigi sukčiavimai labai susiję ir su pačių nukentėjusiųjų dideliu neatsargumu, patiklumu, todėl raginame būti budriems, neskubėti, tikrinti informaciją, nepasimesti, stengtis išlošti laiko apmąstymui ir informacijos patikrinimui.

_________

Pačių įvairiausių patarimų kaip galima apsisaugoti ir nenukentėti nuo sukčių galima rasti internetiniuose puslapiuose policija.lt; nukentejusiems.lt; vvtat.lt ir kituose informacijos šaltiniuose. 

Pateikiame dalį svarbių patarimų: 

Prisiminkite – jeigu kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.

Niekuomet nesidalinkite savo PIN kodu. Išmesdami dokumentus, kuriuose yra jūsų asmens duomenų, visuomet smulkiai juos suplėšykite.

Neatskleiskite savo asmens ar finansinių duomenų, tokių kaip internetinės bankininkystės slaptažodis.  

Neskubėkite pasitikėti žmonėmis, skambinančiais ar užsukančiais į jūsų namus, kad kažką jums parduotų. Jeigu jaučiatės nejaukiai, tvirtai atsakykite, jog tai jūsų nedomina. Neįsitraukite į ilgesnį pokalbį, nes jį užmezgus, sukčiautojui atsiranda galimybės manipuliuoti.

Saugokitės internete. Reguliariai keiskite slaptažodžius ir pasirinkite juos kuo ilgesnius (pavyzdžiui, frazę su skaičiais). Įsidiekite vėliausią antivirusinę programą visuose savo įrenginiuose.

Neatidarinėkite nuorodų ir prisegtų dokumentų elektroniniuose laiškuose, kurie kelia jums įtarimą. Sukčiai tokiu būdu gali bandyti įdiegti jūsų kompiuteryje kenkėjiškas programas, sekančias jūsų įvedamus slaptažodžius.

Jeigu sudarinėjate sandorį su jums nepažįstamu žmogumi, tarkitės su juo telefonu. 

Nespauskite internetinių nuorodų elektroniniame laiške ir niekur neįveskite savo slaptažodžių, jeigu tokius prašymus gaunate iš banko ar kitų finansinių institucijų. Nors šie laiškai atrodo tikroviškai, bankai iš tiesų tokių laiškų savo klientams nesiunčia, tad geriau susisiekite su savo banku telefonu ir praneškite apie gautą elektroninį laišką.

Nepasitikėkite asmenimis, kurie prisistato teisėsaugos ar kitų įstaigų pareigūnais ir pokalbio metu prašo nurodyti jūsų banką, sąskaitos duomenis ar PIN kodą. Netikėkite gąsdinimais, kad nesuteikus šių duomenų, bus užblokuota sąskaita ar pan.

Apsiperkant internetu:

1.  Patikrinkite informaciją apie pardavėją

Visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei šių duomenų internetinės parduotuvės tinklalapyje nerandate, arba susisiekimui pateikiama tik kreipimosi forma tiesiogiai interneto svetainėje – nerizikuokite pirkti šioje internetinėje parduotuvėje. Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar internetinės parduotuvės tinklalapyje pateikta informacija yra rišli, o ne išversta automatinio vertimo programos pagalba.

2. Palyginkite prekių kainas kitose internetinėse parduotuvėse

Prieš pirkdami dideles nuolaidas siūlančioje internetinėje parduotuvėje, atlikite trumpą apžvalgą ir palyginkite tokio pobūdžio prekes bei jų kainą kitose internetinėse parduotuvėse.

3. Patikrinkite kitų pirkėjų atsiliepimus

Rekomenduojama atsiliepimus tikrinti ne internetinės parduotuvės tinklalapyje (paprastai fiktyvių parduotuvių atsiliepimai itin teigiami), o specialiose skundų ir atsiliepimų svetainėse arba socialiniuose tinkluose.  

4. Atkreipkite dėmesį, kur registruotas pardavėjas. Būkite atsargūs rinkdamiesi prekes iš trečiųjų šalių. 

Jeigu apmokėjus prekę pardavėjas netikėtai dingo ir nebeatsako į Jūsų laiškus, būtina kuo skubiau kreiptis į savo banką ir pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo galimybės bei kitų priemonių, kurios padėtų apsaugoti savo duomenis. Jei įtariate sukčiavimą – galite kreiptis į policiją, taip pat turite teisę kreiptis į vartotojų teisių apsaugos institucijas pagal pardavėjo registracijos vietą.