Tarptautinę muziejų dieną, gegužės 18-ąją, Alytaus kraštotyros muziejus turėjo atidaryti naują etnografinę ekspoziciją. Bet aplinkybės, pakeitusios mūsų visų gyvenimą, pakeitė ir šiuos planus.

Tądien muziejuje didelio šurmulio nebuvo, bet ir visiškoje tyloje jis neskendėjo – senovinio mokyklinio varpelio garsas pakvietė į Alytaus gimnazijos klasę, kurios suoluose susėdę gimnazistai ir jų mokytojas tapo gyvais atidarytos parodos „Pirmieji dešimtmečiai 100-metėje gimnazijos istorijoje“ eksponatais, kuriuos įkūnijo Alytaus miesto teatro aktoriai.

Gyvieji eksponatai negausų, pirmąjį pokarantininį lankytojų būrį pasitiko tik parodos atidarymo metu, o visi kiti lankytojų lauks visą vasarą – iki pat rugsėjo 2 dienos.

„Šita paroda leido mums iš muziejaus archyvų ištraukti autentiškus eksponatus, jų pagalba sukurti ypatingą erdvę, kurią mes padalinome į dvi dalis: klasę su mokiniais ir laisvalaikiui, popamokinei veiklai skirtą erdvę“, - pristatydama parodą sakė jos kuratorė fotografė Galina Tamošiūnienė. 

Anot jos, daugelis eksponatų parodoje yra autentiški ano meto Alytaus gimnazistų daiktai: jų sąsiuviniai, plunksnos, vadovėliai, nuotraukos, kurias apžiūrinėdamas parodos lankytojas viliasi atrasti pažįstamą veidą. „Labai smagu visa tai iš archyvų ištraukti ir pateikti“, - prisipažino G. Tamošiūnienė.   

Kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė viliasi, kad noras atrasti pažįstamų veidų, panirti į prisiminimus apie gimnaziją, su kuria buvo susijęs daugelio to meto Alytaus šeimų gyvenimas, skatins alytiškius apsilankyti parodoje.

„Tikimės, kad paroda bus ne tik gausiai lankoma, bet kad jos lankytojai suteiks mums ir daugiau informacijos, atpažindami nuotraukose esančius žmones“, - sakė A. Jakunskienė.

Kraštotyros muziejuje atidaryta paroda yra skirta pirmiesiems dviem gimnazijos dešimtmečiams. Viskas prasidėjo 1919 metais, kuomet Alytaus inteligentai ir ne tik jie - visų apylinkių šviesuomenė nusprendė, kad Alytuje reikalingas aukštesnis mokslas ir pradėjo siekti, rašyti laiškus Švietimo ministerijai, kad čia būtų įkurta aukštesnioji mokykla“, - pasakojo gimnazijos istoriją pristačiusi muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.

Ji priminė, kad iki tol Alytuje buvo tik pradinės mokyklos. Tiesa, jų buvo nemažai – net penkios, bet jas baigę vaikai neturėjo kur toliau mokytis. Artimiausia vieta, kur buvo galima išvykti mokytis, buvo Marijampolė, bet niekas taip toli važiuoti nenorėjo, o mokinių skaičius Alytuje buvo labai nemažas.

„Visos aplinkybės rodė, kad Alytuje reikia aukštesniosios mokyklos. Ir jinai buvo įkurta - 1919 metų rugsėjį pradėjo veikti. Tai buvo vidurinė mokykla, kurioje buvo dvi klasės, po poros mėnesių atsirado trečia klasė“, - pasakojo V. Jenčiulytė.

Sekančiais metais mokykloje jau buvo atidaryta ir ketvirta klasė, o vidurinė mokykla palaipsniui augo iki gimnazijos. 1923 metais ji gavo progimnazijos statusą, o 1925 metais tapo Alytaus valstybine gimnazija.

„Per du pirmuosius savo gyvavimo dešimtmečius Alytaus valstybinė gimnazija nuolat augo ir išaugo iki didžiausios gimnazijos Lietuvoje – prieš prasidedant karui čia mokėsi beveik 800 gimnazistų. Tai – labai didelis skaičius“, - sakė istorikė.

Alytaus gimnazijos šimtmečiui skirta paroda Kraštotyros muziejuje – pirmoji paroda po karantino, kurią galima aplankyti gyvai.

„Pradedame naują muziejinį etapą“, - pastebėjo A. Jakunskienė, parodos atidarymo metu, Tarptautinę muziejų dieną, dėkodama tiems, kas bet kokiu momentu ateina į pagalbą - ir kolegoms muziejininkams, ir bendraminčiams iš Dzūkijos mokyklos bei A. Ramanausko-Vanago gimnazijos, prisidėjusiems rengiant parodą, kurią, tikėtina, bus įdomu pamatyti kiekvienam alytiškiui. 

Projektą „Kultūros kaleidoskopas“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas