„Turbūt tau labai sunku“ – tokius žodžius dažniausiai išgirsta gydytoja Elžbieta Žemaitytė, atskleidusi kitiems, kur dirba. Tačiau Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje  dirbanti moteris juos patikina, kad mediko profesija bet kokiu atveju nėra lengva, tačiau jai darbas skyriuje, kurį ne vienas vadina karštuoju tašku, yra mėgstamas, dinamiškas ir įdomus.

O dar smagiau, kai darbo vieta atitinka tavo lūkesčius bei norus. Tuomet ir į darbą iš Kauno važinėti nėra sunku. Skubiosios medicinos gydytoja E. Žemaitytė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje dirba jau trečius metus. Visą tą laiką Kaune gyvenanti moteris nepasivargino važinėti į Dzūkijos sostinę.

Norėjo išbandyti save apskrities ligoninėje

„Alytaus ligoninėje pradėjau dirbti dar tada, kai mokiausi trečiame rezidentūros kurse. Tuomet čia dirbau tik dalį laiko, atvažiuodavau 2-3 kartus per savaitę. O po rezidentūros studijų, nuo šių metų rugpjūčio mėnesio, šioje ligoninėje įsidarbinau pilnu etatu“, - pasakojo 29 metų E. Žemaitytė.

Moteris teigė, kad studijų metu ją dirbti Alytaus ligoninėje paskatino noras turėti daugiau savarankiškumo. Kauno klinikose rezidentus visuomet kas nors prižiūrėdavo, būdavo mažiau laisvės savarankiškai atlikti darbus, o Alytaus ligoninėje savarankiškumui vietos buvo kur kas daugiau. Elžbieta galėjo įgyti daugiau patirties.

„Dar prieš pradedant dirbti Alytaus ligoninėje teko girdėti, kad čia – malonūs žmonės, personalas. Pradėjusi dirbti ir pati tuo įsitikinau. Tas lėmė, kad joje pasilikau ir po studijų. Iki tol visada norėjau išbandyti save dirbdama apskrities ligoninėje –  čia kitokia patirtis, darbo taip pat užtektinai. Įvertinau ir tai, jog atstumas nuo Kauno iki Alytaus nėra didelis. Aš mėgstu keltis anksčiau, tad problemų nekyla“, - kalbėjo skubiosios medicinos gydytoja.

Nauja specialybė – nauji vėjai priėmimo skyriuje

Jos įgyta specialybė – dar visai nauja: pirmieji skubiosios medicinos gydytojai Lietuvoje rezidentūros studijas baigė pernai. Minėta specialybė yra orientuota būtent į darbą Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

„Atsižvelgiant į tai, mano darbo pobūdis skiriasi nuo kolegų, dirbančių čia pat. Daugelį procedūrų skubiosios medicinos pagalbos gydytojai Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje gali atlikti greičiau, mums nereikia kviestis konsultantų, taip sutaupome laiko, pacientų nebūtina siuntinėti nuo vienų prie kitų durų“, - pasakojo gydytoja.

O spartumas dirbant šiame skyriuje svarbus. Tačiau, pasak E. Žemaitytės, labai daug kas priklauso nuo komandinio darbo. Bet kokiu atveju, pacientas nori pagalbos sulaukti kuo greičiau, skyriuje neretai „verda“ emocijos, tempas greitas, čia pasitaiko įvairių atvejų, kartais pasigirsta ne tik pagyrimai, bet ir priekaištai.

Net ir maža pagalba suteikia daug laimės

„Džiaugiuosi, kad atvejų, kai žmonės būna nepatenkinti suteiktomis paslaugomis yra tik maža dalis. Tiesiog patenkinti pacientai apie tai kalba mažiau, o nepatenkinti tai daugiau afišuoja. Tai natūralu.

Mes, gydytojai, stengiamės mums sakomų dalykų nepriimti asmeniškai. Suprantame, kad žmonės į priėmimo skyrių patenka neplanuotai, jie yra išsigandę, sunerimę ir savo emocijas neretai išlieja ant pirmo pasitaikiusio žmogaus. Gydytojai yra tam psichologiškai pasiruošę, mes stengiamės kuo greičiau suteikti pagalbą ir susikoncentruojame į tikslo siekimą“, - teigė E. Žemaitytė.

Moteris prisipažino, kad kartais nuo emocijų ar darbe matytų skaudžių atvejų atsiriboti nėra paprasta, tačiau tokiais atvejais padeda pokalbiai su kolegomis, kurie puikiai supranta vienas kitą. O kartais negatyvias emocijas atperka darbo metu nutinkantys įvykiai -  kad ir nedidelė žmonėms suteikta pagalba, kuri jiems yra labai reikšminga.

„Kartais pacientui tiesiog krislą iš akies išimi, ir jis išeina toks laimingas, jam diena iškart geresnė. Atrodo, tiek nedaug reikia, kad jis pasijustų geriau. Smulkmenos, bet jos daug ką lemia“, - sakė Alytuje dirbanti gydytoja.

Gydytoja norėjo būti dar vaikystėje

Ir nors mediko kelias nėra lengvas, E. Žemaitytė niekuomet nesuabejojo savo pasirinkimu. Galbūt kitaip ir negalėjo būti, nes moteris nuo mažens tam turėjo pašaukimą, svajodavo, kaip apsivilks baltą chalatą. Kitoje srityje ji savęs neįsivaizdavo.

„Visuomet sakau, kad neprašykime lengvo gyvenimo, prašykime stiprybės susitvarkyti su jo išbandymais. O juos aš gyvenime mėgstu, niekuomet nėjau lengvesniu keliu, nes man patinka iššūkiai. Turbūt todėl ir tokią specialybę pasirinkau“, - šypsojosi gydytoja.

Moteris įsitikinusi, kad gydytojas bet kokiu atveju turi būti atsidavęs savo darbui, dėti pastangas dėl paciento, neprarasti profesionalumo, nuolat tobulėti. O mokytis tenka visą gyvenimą.

„Bet man tai yra smagu. Mano gyvenimas – neatsiejamas nuo gydytojos profesijos. O jeigu į darbą eini galvodamas tik apie pinigus, žinoma, gero rezultato nebus. Man pasisekė, kad kaip minėjau, turiu pašaukimą, visuomet vedantį mane į priekį“, - sakė E. Žemaitytė.

Naujų gydytojų gretos Alytaus ligoninėje didėja

E. Žemaitytė – ne vienintelė gydytoja, pastaruoju metu įsidarbinusi Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Jaunų gydytojų, specialistų gretos vis didėja. Ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas džiaugiasi, kad šiais metais buvo įdarbinta virš 40 naujų žmonių, įskaitant ir gydytojus, ir specialistus. Ne visi jie dirba pilnu etatu, tačiau kiekvieno jų indėlis yra  svarbus ir reikšmingas.

„Džiaugiamės papilnėjusiu kolektyvu. Naujų medikų buvimas kartu su mumis juntamas ne tik skaičiumi, bet ir jų darbais, veiksmais, vertinant bendravimą su pacientais, darbo rezultatus. Ir kada palyginu juos su gydytojais, kurie atėjo dirbti čia prieš daugelį metų, matau skirtumus specialistų paruošime, mokyme. Džiugu, kad viskas tobulėja, eina į priekį. Dirbant ligoninėje susipina ilgametė patirtis, šviežios žinios, vieni kitiems patariame, diskutuojame, kolektyvas vieningas“, - kalbėjo A. Vasiliauskas.

Jo teigimu, pritraukiant gydytojus dirbti Alytuje, tam įtakos turi ir pačios ligoninės specifika, ir savivaldybės priimami sprendimai, o kai kuriuos čia atgina noras dirbti regioninėje ligoninėje.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje dirba ne tik vietiniai, yra ir iš kitų miestų atvažiuojantys medikai. Kai kurie jų su Alytumi susieja ne tik darbus, bet ir gyvenimus, nusprendę pasilikti gyventi Dzūkijos sostinėje.