26 metus – tiek Anglijoje pragyveno alytiškė Lijana Skottowe. Tačiau net šitiek laiko nesugebėjo numalšinti Tėvynės ilgesio. Moteris visuomet svajojo ir žinojo, kad išauš ta diena, kuomet ji grįš į gimtajį miestą Alytų. O galutinai apsispręsti ją paskatino brangiausias žmogus – mama, kurios sveikata nebuvo pati geriausia, kiekviena minutė reiškė labai daug, ir Lijana tiesiog norėjo būti šalia mamos, kiekvieną dieną ją apkabinti ir padėti kuo galėdama.

L. Skottowe yra įsitikinusi, kad visi emigrantai giliai širdyje svajoja apie sugįžimą į savo šalį. Galbūt ne kiekvienas tą pasako garsiai, kiti tarsi įtikinėja save, kad nesvarbu, kur gyveni, tačiau anksčiau ar vėliau vis labiau užplūsta mintys apie namus, savo žemę.

Moteris gerai pamena 2017 metus, kuomet kartu su mama stovėjo prie kalėdinės eglės Alytaus Rotušės aikštėje. Lijana buvo trumpam grįžusi į Lietuvą ir kitą dieną jau turėjo išskristi atgal į Londoną. Tuomet ji ant eglutės paliko palinkėjimą visiems, gyvenantiems toli nuo namų ir grįžtantiems švęsti į savo gimtajį miestą. 

„Jaučiau, kad nenoriu išvykti, ir rašydama palinkėjimą gavojau apie namus, kur šilta, jauku. Tad tie mano žodžiai tarsi buvo pranašiški – šiandien aš pagaliau esu sugrįžusi. Jau pora metų gyvenu Alytuje. Skirtumas tik tas, kad praėjusias šventes praleidau jau be mamos. Ji iškeliavo gruodžio mėnesį, per tą didįjį snygį. Visa laimė, kad tuos paskutinius metus mes galėjome būti drauge ir vena kitą palaikyti. Grįžau pačiu laiku. 

Mano mama apako, dėl sveikatos būklės kartais jau „pamiršdavo“ kad turi dukrą, bet aš jai visada į ausį šnabždėdavau, kaip ją myliu, glostydavau, ir akimirką ji vėl prisimindavo, pajausdavo, kad esu šalia. Mus siejo labai artimas ryšys, bet jos išėjimas nebuvo netikėtas, žinojau, kad turiu tam ruoštis. O galbūt mane jau buvo užgrūdinusi ir netikėta tėvo žūtis “, - jautriais prisiminimais dalijosi L. Skottowe.

Lijana su mama.

Prieš tai ketverius metus moteris tarytum gyveno tarp Alytaus ir Londono, vis sugrįždavo pasirūpinti mama, tuomet vėl skrisdavo atgal. Lijana yra labai dėkinga socialinėms darbuotojoms, kurios rūpinosi jos motina, kai dukters nebuvo šalia. Ypač – Gintarei Krivonytei, Ingai Karalaitienei. Alytiškės įsitikinimu, slaugant ligonį reikia nebijoti ieškoti pagalbos. Yra tikrai daug nuoširdžių žmonių, kurie gali padėti.

L. Skottowe – atvira: rūpintis sergančiu žmogumi per nuotolį yra labai sudėtinga, nes kamuoja nuolatinis nerimas ir nežinia – juk negali sugrįžti namo per kelias minutes. 

„Aš puikiai žinojau, kad turiu apsispręsti, negaliu palikti mamos. Laikas eina, ir kartais kitos progos gali ir nebūti. Tad mama, galima sakyti, buvo toji mano svarbiausia priežastis, kodėl aš grįžau. Ir po to jau palikti savo šalies, savo miesto nebenorėjau. Niekas gyvenime nevyksta be reikalo. Jei esu čia, tai taip ir turi būti“, - sakė alytiškė.

Pasak jos, po tiek metų sugrįžus į Alytų, smagu matyti miestą pasikeitusį, atsinaujinusį. Moteris visuomet stengiasi įžvelgti teigiamus dalykus – negatyvo buvo ir bus, bet kur kas svarbiau matyti gera. 

„Alytus – atgijęs, išgražėjęs, kur kas švarenis. Žmonės – išties geranoriški, kultūringi. Su džiaugsmu lankiausi Alytaus miesto dienose, jautėsi tokia pakili bendruomenės dvasia, energija, šokau, dainavau su visais ir labai džiaugiausi. Vyksta daug puikių renginių, tik spėk dalyvauti“, - įspūdžiais dalinosi moteris.

Sugrįžus į Alytų, natūraliai kilo ir klausimas, ką čia veikti? Londone universitete moteris studijavo aukštąją IT ir matematiką anglų kalba, tačiau pagal profesiją nedirbo. Darbavosi nekilnojamojo turto srityje, kol galiausiai susidomėjo alternatyviąją medicina, mokslu, susijusiu su žmogaus bioenergetika ir gydomaisiais masažais. 

Lijanos nuomone, žmonės yra įpratę savo gyvenimą sustyguoti pagal tam tikras normas: mokslai, studijos, karjera, pinigai. Tačiau gyvenimo įvykiai lėmė, kad moteris pradėjo domėtis dvasiniais reikalais ir ėmėsi to, kas galbūt kitiems atrodė nesuprantama.

„Visos studijos baigiasi, tačiau „studijavimas“ savęs yra niekuomet nesibaigiantis procesas. Visuomet domėjausi energetika. Tu jos nepaliesi, nepačiupinėsi, bet tikrai gali pajausti. Tam paskyriau daug savo laiko, mokiausi, šioje srityje ilgus metus dirbau Londone, o Alytuje taip pat ieškojau vietos, kur galėčiau tęsti savo veiklą, pritaikyti žinias. Ir atradau – viename grožio salone turiu savą erdvę ir energijos balanso studiją“, - pasakojo iš emigracijos sugrįžusi alytiškė.

Pasak jos, žmonės gydomiesiems masažams ateina su įvairiomis problemomis: nugaros, pečių, kaklo skausmais, moterys neretai sako, kad jaučiasi išsibalansavusios, nejaučiančios harmonijos. O kartais tiesiog atvykstama pasikalbėti, pasigilinti į save ir savo būsenas. Lijana teigia pastebėjusi, kad Lietuvoje žmonės savimi rūpinasi kur kas labiau nei Anglijoje, augina savo daržoves, valgo sveikesnį maistą, sportuoja, maudosi šaltame vandenyje. 

Svarbiausia, pasak L. Skottowe, niekada per ilgai nelaikyti savyje neigiamų emocijų. Jos turi būti paleistos, reikia leisti sau „išsikrauti“: išsiverkti, išsikalbėti, „išsportuoti“ ar kitaip paleisti, kas slegia širdį, nes kitu atveju gali kilti emocinių problemų ir tai gali atsiliepti sveikatai. 

„Žinote, gal aš neturiu brangių materialinių dalykų, kuriuos turėjau anksčiau, bet aš esu laiminga ir laisva daryti tai, ką noriu, užsiimu savo mėgstama veikla ir pagaliau esu ten, kur ir turiu būti – Alytuje. Čia žmonės – išties nuoširdūs, malonūs. Mamos draugė Bronelė Sereičikienė man tai vaistažolių, tai medaus atneša: tai – maži dalykai, bet jie kuria laimę – nesuvaidintą, niekieno neprimestą“, - pasakojo moteris.

L. Skottowe visiems linki branginti kiekvieną minutę ir savo artimus žmones, o apie namus svajojantiems emigrantams – vieną dieną sugrįžti.