Besibaigiančios vasaros kaitra, nereguliuojamu automobilių srautu ir iš kardinolo Audrio Juozo Bačkio lūpų nuskambėjusiu raginimu rūpintis šeima bei grąžinti jai šventą paskirtį garsieji Žolinės atlaidai šiandien pasitiko šimtus maldininkų, suplūdusių į Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią.

Į pagrindines Žolinės iškilmes žmonės rinkosi nešini ne tik daržų ir laukų žolynų puokštėmis, bet  ir skėčiais. Apdairūs maldininkai po jais slėpėsi nuo saulės, o kiti pavėsio ieškojo bažnyčios šešėlyje ir šalia šventoriaus esančiose kapinėse, apgailestaudami, kad praretinus jose augusius medžius, sunku buvo rasti, kur pasislėpti  nuo saulės.

Šv. Mišias aukojęs kardinolas A. J. Bačkis, kreipdamasis į tikinčiuosius, kalbėjo apie šeimos svarbą šiandienos visuomenėje, tėvo ir motinos atsakomybę auklėjant vaikus. „Šeima – tai namų bažnyčia“, - sakė dvasininkas, ragindamas grąžinti šeimai jos šventą paskirtį, primindamas, kad šeimai privalo padėti ir Vyriausybė, ir Bažnyčia.

A. J. Bačkis priekaištavo tėvams, kurie, vaikydamiesi materialių vertybių, išvažiuoja jų ieškoti svetur, palikę be priežiūros vaikus. „Motinystę apleidusioje visuomenėje nėra saugumo“, - sakė kardinolas, akcentuodamas šeimų bendrystės svarbą: „Vargas, kuriuo pasidalinta, yra mažesnis, o džiaugsmas – didesnis“.

Žolinės atlaidais garsėjanti Pivašiūnų bažnyčia šiemet mini 190-ąsias savo pastatymo metines, o prieš 27 metus Popiežius Jonas Paulius II Dievo Motinos paveikslą su Kūdikiu vainikavo palaimintomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų paguodos titulą.

Prie šio paveikslo, melsdami malonių, kaip ir kasmet, ėjo daugybė žmonių.

Tradiciškai Žolinės atlaiduose šventinami žolynai, kurių neprisiskynusieji savo darže, galėjo nusipirkti bažnyčios papėdėje šurmuliavusioje mugėje. Kukli lauko žolių puokštelė kainavo 30 euro centų, didesnė – 50. Pusės euro prašyta ir už linų ryšelį.

Rožinių, kryželių ir šventų paveikslėlių kainos prasidėjo nuo 3 eurų: už juos galėjai įsigyti kuklų plastikinį rožinį, mažą pastatomą kryželį ar nedidelį paveikslėlį su blizgaus metalo rėmeliu.  

Mugėje prekiauta ne tik religiniais dalykais: netrūko ir naminių į blizgius popierius suvyniotų saldainių, už kuriuos prekybininkai prašė  50 euro centų, už didesnius – euro ir dviejų.

Nuo kitų mugės prekystalių kvepėjo rūkyta mėsa, žuvimi, buvo medaus, neapsieta ir be kinietiškų blizgučių. Tik alumi ir jokiais kitais svaigiaisiais gėrimais ne tik mugėje, bet ir visuose Pivašiūnuose, niekas neprekiavo: Alytaus rajono valdžia per atlaidus uždraudė prekybą alkoholiu.

Kai kurie susirinkusieji svarstė, kad žmonių šiemet į atlaidus atvyko mažiau nei ankstesniais metais, tai patvirtino ir daug laisvų vietų automobilių parkavimui atitvertoje pievoje, nors į atlaidus atvykusiems vairuotojams teko pademonstruoti meistriškumą, kantrybę ir toleranciją, mat automobilių srautų Pivašiūnų prieigose niekas nereguliavo, o kai kurie vairuotojai savo automobilius parkavo, nesivargindami pagalvoti apie kitus.