2023 m. Pasaulinės vandens dienos dėmesio centre – pokyčių spartinimas, siekiant išspręsti pasaulinę geriamojo vandens ir sanitarijos krizę. 

Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius, o žmonėms ir visiems gyviems sutvėrimams jis yra maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai  vandens. Trumpai tariant, vanduo – gyvybės egzistavimo Žemėje pagrindas.

Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų, labai panašiai ir su mūsų planeta – apie 75 procentus Žemės teritorijos sudaro vanduo. Deja, tik apie 5 procentus jo yra gėlas (mažiau nei 1 g druskų litre) ir tinkamas gerti. Šylant klimatui ir augant gyventojų skaičiui pasaulyje, vandens ištekliai mažėja, o poreikis nuolat auga. Jau dabar vandens trūksta beveik 4 mlrd. planetos žmonių. JT Pasaulio meteorologijos organizacija suskaičiavo, kad, nesiimant jokių priemonių, jau 2050 m. vandens gali trūkti daugiau nei 5 mlrd. Pasaulio žmonių.

Mums pasisekė, kad Lietuva turtinga vandens ištekliais, turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas, centralizuotas vandens tiekimas prieinamas ne tik miestų, bet ir daugeliui mažesnių miestelių ar kaimo vietovių gyventojams. Tačiau didžiausia klaida manyti, kad galime sau leisti nevertinti vandens išteklių. Suvartotas vanduo nėra tik kaštai, kuriuos patiriame, – vanduo yra atsinaujinantis, tačiau senkantis ir ribotas išteklius. Privalome vartoti atsakingai. O panaudotas vanduo turi būti tinkamai tvarkomas, valomas, taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai.

Taigi, keisdami savo įpročius ir mažindami kasdienį vandens suvartojimą, galime ne tik sutaupyti pinigų, bet ir labiau tausoti aplinką. Pavyzdžiui, pirmenybę teikdami dušui o ne voniai, galime sutaupyti iki 3 kartų daugiau vandens. Arba užsukdami bėgantį vandenį kol valome dantis per metus galėtume sutaupyti net apie 600 litrų vandens...

Vadovaujantis ekspertų patarimais, svarbu pagalvoti ne tik apie savo kasdienius įpročius, bet ir apie papildomus techninius sprendimus, kurie padėtų taupyti sunaudojamą elektrą ir vandenį. Taupyti gali būti lengviau, jeigu pirmenybę teiktume vandenį taupantiems prietaisams. Pavyzdžiui, vienos srovės rankinės dušo galvutės, dušo maišytuvai su aeratoriais, kt.

Minint Pasaulinę vandens dieną, Jungtinės Tautos ragina nedelsti ir spręsti vandens krizės problemas dabar pat. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų turime prisidėti prie švaraus vandens išsaugojimo ateičiai: tausoti vandenį bei rūpintis, kad nebūtų užteršiamas vanduo.

Ar esame pajėgūs ką nors pakeisti? Jungtinių tautų organizacija, siekdama skatinti kiekvieno Pasaulio gyventojo ryžtą ir nusiteikimą, primena senovės pasakojimą apie kolibrį https://youtu.be/pUkj3uwCPSE:

Vieną dieną miške kilo gaisras. Visi gyvūnai bėgo gelbėdami savo gyvybes. Jie stovėjo miško pakrašty ir su siaubu bei liūdesiu žiūrėjo į liepsnas. Virš jų galvų pirmyn ir atgal link ugnies nuolat skraidė kolibris. Didesni gyvūnai paklausė kolibrio, ką gi jis čia daro.

„– Skrendu prie ežero, pasiimu vandens ir grįžtu prie gaisro, kad padėčiau užgesinti ugnį“.

Gyvūnai juokėsi iš jo ir sakė: 

„– Tu išprotėjai! Tu nepajėgsi užgesinti šio gaisro!“

Kolibris atsakė: „– Darau, ką galiu“.

Šios pasaulinės vandens ir sanitarijos krizės akivaizdoje kolibrio žinutė kviečia kiekvieną iš mūsų pradėti nuo savęs ir  įnešti savo, kad ir labai mažą, indėlį. Kai vis daugiau žmonių elgsis kaip kolibriai, apsijungę veiksmai taps didele jėga, galinčia įtakoti pokyčius.

Pasaulinė vandens diena kovo 22 d. Lietuvoje minima nuo 2000-ųjų. Šią dieną 1993 m. inicijavo Jungtinės Tautos.

Bendrovė „Dzūkijos vandenys“, prisidėdama prie 2023 metų Pasaulinės vandens dienos temos plėtojimo, organizuoja Alytaus moksleivių konkursą „Pradėk nuo savęs“ https://www.vandenys.lt/naujienos/dzukijos-vandenys-kviecia-dalyvauti-ko...