Iš Alytaus iki Miklusėnų ranka paduoti. Kai ausys užsikišo nuo gandų, neva miklusėniškiai privalės nuskusti 10 centimetrų užterštos žemės ir ją utilizuoti, kad supirkėjai Miklusėnuose jau dairosi pigių sklypų ir namų, pats aplankiau apkalbėtą kaimą. Čia žmonės nepaiso gandų, tik nori žinoti tiesą: užteršta žemė ar neužteršta, kiek užteršta, kad žinotų ką daryti.

Savivaldybės maišai pilni teršalų ir seniai užrišti

Lapkričio 8-osios popietę Miklusėnai dar jautė degėsių kvapą. Tylaus priemiestinio kaimo, turtingų namų, su taip gražiai tvarkoma aplinka, bėdą išdavė krūvos pūpsančių spalvotų maišų. Tai - Alytaus rajono savivaldybės kaimui išdalinti maišai, kurie jau seniai prigrūsti teršalais apnikusios žolės, medžių lapų, iki gaisro lauke užsilikusių daržovių. Kada maišus išveš – niekas nežino.

„Kai užsidegė Alytaus padangų perdirbimo gamykla, man iš kiemo matėsi liepsnos liežuviai ir juodų dūmų kamuoliai. Pakėliau galvą – virš manęs juodas dangus, dūmai plaukė tolyn ir nesimatė jų galo“, – pasakojo Vyšnių ir Lakštingalų gatvių sankirtoje gyvenantis miklusėniškis Viktoras Bolys.

Mikslusėniškis Vitas Jurkonis per gaisrą keletą kartų buvo išvažiavęs iš namų, dabar laukia žemės tyrimo rezultatų, o gandų nesiklauso ir nesuka sau galvos.

Viktoras turi 22 obelų sodelį, sugrėbė lapus, išrovė gėles, kopūstus, petražoles, krapus ir viską sugrūdo į 7 didžiulius maišus. Laukia, kokių nurodymų dar bus.

„Laimė, kad obuolius iki gaisro nuskyniau, – pastebi Viktoras, bet žmogui dar labai neramu. – Nieko nenoriu, tik kad valdžia pasakytų teisybę: užteršta žemė ar neužteršta, kiek užteršta, kad žinotume ką daryti“.

Naują namą apnešė suodžiais, pažeista apdaila

Miklusėniškis Aronijų gatvės gyventojas Vitas Jurkonis pasakojo, kad vieną dieną jautė lyg acetono ir gumos, degėsių kvapą, dūmus, porai dienų išvažiuodavo iš namų, vėl sugrįždavo.

Mikslusėniškis Vitas Jurkonis per gaisrą keletą kartų buvo išvažiavęs iš namų, dabar laukia žemės tyrimo rezultatų, o gandų nesiklauso ir nesuka sau galvos.

„Iš kelių vietų paimti žemės mėginiai, laukiu tyrimo rezultatų ir nesuku sau galvos: nebus galima – nieko nesodinsiu“, – sakė Vitas.

Miklusėnų kaimo gyventojas Aloyzas Jaciunskas pasakojo, kad jo žirgai tėviškėje ganosi ir nenukentėjo, o vištos – uždarytos, bitės jau žiemoja.

„Nėra žemės tyrimo rezultatų, nieko negirdėjau apie užterštos dirvos utilizavimą ar apie sklypų bei namų medžioklę“, – stebėjosi žmonių kūryba Aloyzas.

Per žingsnį nuo Miklusėnų, Butkūnų kaime gyvenantis Stasys Giedraitis teigė, kad gaisras paveikė namus. Šeimininkas buvo kelioms dienoms išvažiavęs. Grįžęs pastebėjo, kad namas apneštas suodžiais ir degėsiais, sugadinta apdaila.

Prie namo augusi sidabrinė eglė perpus nurudo, nukentėjo jos viršūnė.

Per žingsnį nuo Miklusėnų, Butkūnuose gyvenantis Stasys Giedraitis pastebėjo, kad per gaisrą Alytuje jo naują namą apnešė suodžiais ir sugadino apdailą.

Stasio rūpestis: suarta daržui žemė, kažin, ar pavasarį galės ką sodinti? Beje, ir naujas šiltnamis suodžiais „apsiverkęs“.

„Kas toliau bus, vienas Dievas žino“

Miklusėnuose sutikau ir Kriaunių kaimo, kuris taip pat nukentėjo nuo padangų gamyklos gaisro, gyventoją Aldutę Balynaitę. Tai jos kaimynas ūkininkas aparė laukuose išlietą užterštą pieną.

Gaisras Alytuje paveikė ir Kriaunių kaimą. Jo gyventoja Aldutė Balynaitė apie didžiulę nelaimę sužinojo tik praėjus kelioms dienoms, klausydama radijo žinių.

Moteris gyvena viena, gyvulių nelaiko, tik su katinėliu. Naktį, kai kilo gaisras, labai lojo Kriaunių kaimo ir Miklusėnų šunys, manė, jog mieste šiukšlės dega. Dieną jautė smarvę. Buvo nuėjusi į Rumbonis tvarkyti artimųjų kapų. Grįždama, jau perėjus Praniūnus, priėjus savo kaimo kryžių, matė pažemiais juodą dūmų juostą.

Apie gaisrą Alytuje Miklusėnų gyventojams nuolat primena pilni maišai surinktų užterštų medžių lapų, žolės, daržovių ir kitos augmenijos.

„Telefoną turiu, bet žinučių nežiūriu, nieko nesusitikau, dar ir kitą dieną lauke dirbau – apie gaisrą nieko tikro nežinojau. Pas kaimyną ūkininką daug kartų, o pas mane dar niekas nebuvo atvažiavęs ir nieko neaiškino. Kas toliau bus, vienas Dievas žino“, – atviravo sodietė Aldutė iš Kriaunių kaimo.