Skaitant ir girdinti diskusijas apie neseniai priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad draudžiamas bet kokios formas smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes, galima teigti, jog mūsų visuomenė pasidalinusi į dvi grupes.

Vieni teigia, kad bet koks smurtas pažeidžia vaiko teises, o vaiko mušimas yra nepateisinamas ir nėra auklėjamoji priemonė, tuo tarpu kiti įrodinėja, kad taip pažeidžiamas privatus šeimos gyvenimas, o esamų įstatymų pakanka, kad smurtautojai prieš vaikus būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Taip pat dalis visuomenės baiminosi, kad po įstatymo pakeitimo atsiras daugiau pretekstų paimti vaiką iš šeimos. Kaip yra iš tiesų?

Kas sąlygojo šių pataisų atsiradimą?

1989 m. buvo priimta JT vaiko teisių konvencija. Šis dokumentas labai aiškiai apibrėžė, kad vaikas, kaip ir bet kuris kitas žmogus, turi teises. Teisę gyventi, augti saugioje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, mokytis, žaisti, bendrauti.

Viena iš svarbiausių vaiko teisių – augti šeimos aplinkoje. Be abejonės, už daugelio šių vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi tėvai. Tuo tarpu valstybės pareiga - imtis visų reikiamų priemonių padėti tėvams tinkamai įgyvendinti savo pareigas. Ir tik tuo atveju, jeigu tėvai piktavališkai nevykdo savo pareigų, savo veiksmais kelia grėsmę vaiko gerovei, saugumui, turi būti imtasi priemonių vaikui apsaugoti.

Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, kai vaikui toje šeimoje gyventi nesaugu, kai buvo dedamos pastangos padėti tėvams, bet jie nekeitė savo gyvenimo būdo ir tolimesnis vaiko palikimas šeimoje keltų grėsmę vaikui.

Įsigaliojus konvencijai daugelyje valstybių pradėta diskutuoti apie smurto prieš vaikus draudimą. Nuo to laiko daugiau kaip 50 valstybių savo teisės aktuose įtvirtino bet kokios formos smurto prieš vaikus draudimą.

Tačiau nežiūrint draudimų vis dar nemažai vaikų patiria smurtą, kuris dažniausiai vyksta už uždarų durų, o vaikai nedrįsta apie tai kalbėti. Diskusija dėl smurto prieš vaikus vyksta ne tik Lietuvoje, bet daugelyje valstybių.

Kas pasikeitė Lietuvoje priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas?

1. Išskirtos ir apibrėžtos visos galimos smurto formos – fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.
2. Numatyta valstybės institucijų pareiga apsaugoti vaiką, kai tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai negali to padaryti.
3. Numatyta atsakomybė ir kitų įstaigų: švietimo, sveikatos, globos ir t.t. atsakomybė už smurto prieš vaikus panaudojimą.

Ar tos priemonės bus tik vaiko paėmimas iš šeimos?

Jokiu būdu ne. Šį įstatymą vertinkime kaip tam tikrą taisyklių rinkinį. Tai yra jis nustato, kaip elgtis negalima ir tuo pačiu suteikia galimybę gauti reikiamą pagalbą sužinant, išmokstant, kaip auklėti ir drausminti vaikus be fizinių bausmių.

Kaip jau buvo minėta, vaikas iš šeimos aplinkos gali būti paimtas tik išimtinais atvejais. Jeigu tėvai nori ir yra linkę spręsti, priimti pagalbą, o ne neigti sunkumus, su kuriais susiduria drausminant ir auklėjant vaiką, visų institucijų pareigą jiems padėti, o ne bausti.

Straipsnis publikuojamas portalui alytusplius.lt ir VšĮ biurui Pactum prisidedant prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“.

Turite kausimų dėl vaikų teisių, konfliktų šeimoje, nesutarimų dėl vaikų, įsivaikinimo ar globos? Rašykite aldona@alytusplius.lt, odeta.inte@gmail.com ar skambinkite telefonu +37064831718 ir profesionalo konsultaciją gaukite nemokamai.