Onutę Gruzdienę daugelis pažįsta kaip kelionių agentūros „Etuna“ vadovę. Laikui nepavaldi, empatiška moteris savo įkurtame versle veikia beveik 25 - erius metus, turi ir įmonės filialą Vilniuje.

„Apkeliavusi kone visą pasaulį, vis tik didžiausią pilnatvę ir laimę juntu namuose, kuriuos mudu su vyru, vaikais, kūrėme savomis rankomis. Ir tikrai pritariu posakiui, kad žmogus mieste negali gyventi kaip kaime, tačiau kaime gyventi kaip mieste - tikrai taip! Jokių krosnių ir malkų, elektros energiją, pasistatę elektrinę, gauname iš saulės. O žolė, gėlynai, namų ruoša - tai puiki terapija, judesys ir malonumas“, - sako O. Gruzdienė.  

Neseniai atšventusi gimtadienį ir vardines, Onutė sako besijaučianti laiminga, po darbo skuba į ramybės oaze tapusius namus, kur laiką leidžia su vyru, aplankančiais vaikais, anūkais, draugais.

Vienu metu viskas: ir sodyba, ir verslas

Pašnekovė prisimena, jog susituokę su vyru gyveno Alytuje daugiabutyje, tačiau pamažu ketvirtame aukšte darėsi ankšta.

„Su tais krepšiais į ketvirtą aukštą. Vyrui sakau - aš esu Liūto ženkle, man reikia erdvės, pasiieškokime vietos mūsų jaukiems namams. Aš kolektyvinio sodo nenorėjau. Prieš 24 metus atvykom prie Daugirdėlio ežero, į sudegusią sodybą ir iš karto pajutau, kad čia bus mūsų namai. Daug darbo teko įdėti, labai daug šukių surinkti. Negąsdino buvę kluonai ir tvartai. Pamažu, savo rankomis, viską susitvarkėme, kunigėlis pašventino ir dabar labai džiaugiamės“, - pasakojo moteris.

Tiesa,  1999-ieji Gruzdžiams buvo nelengvi metai: verslo pradžia, sodyba, studentai vaikai. „Turėjau 10 metų galiojančią vizą į Ameriką. Ir išvykau. Dirbau pas lietuvį, labai inteligentišką žmogų, lietuvių kalbos mokytoją. Man tada buvo 40 metų, jam -  90 metų. Tačiau skaitėm eilėraščius, vežiojau į parką, bažnyčią. Vis tik pabuvus pusmetį grįžau pas šeimą, į veiklas. Turėjau gražias akimirkas, su jo dukra ir sūnumis iki šiol turime ryšį“, - prisiminimais dalijosi O. Gruzdienė.

Nori gyventi patogiai - tenka ir skaičiuoti

Gruzdžių sodyba -  7 kilometrai nuo Alytaus, Kabinių kaime. Yra ne vienas pastatas, name - šildomos grindys, daugybė elektros prietaisų. 

„Mūsų beveik visi draugai jau turi saulės elektrines. Nutarėme ir mes gyventi dar patogiau ir pigiau. Pažįstami patarė įmonę, pati susitvarkiau reikiamą dokumentaciją, leidimus, tačiau pralaukus pusantro mėnesio - trūko kantrybė. Aš pati verslininkė ir gerbiu klientą, čia buvo priešingai. Todėl pagal draugų atsiliepimus ir dar pasidomėjus atskirai - birželio 15 dieną parašiau UAB „Saulės banginiai“. Po valandos paskambino įmonės atstovas ir iš karto atvyko, kadangi jie įsikūrę Alytaus mieste. Atvyko prieš pietus, apžiūrėjo garažo stogą, pasikėlė droną, o vakare elektrinė jau buvo sumontuota. Visi darbai atlikti per nepilną dieną“, - operatyvaus darbo rezultatais dalijosi moteris.

Ji teigė, jog ant namo ar ant žemės elektrinės statyti nenorėjo. Pasirinko garažo stogą ir dabar jau gali pasidžiaugti  konkrečiais rezultatais.

„Mes per mėnesį už elektrą mokėjome apie 100 Eur. Tai per metus - 1200 Eur. Visa elektrinė kainavo 8 tūkst., dar 3 tūkst. valstybė kompensuoja. Tai suskaičiavus - investicija atsipirks per 4 - 5 metus. Tikrai labai verta ir rekomenduoju“, - sako O. Gruzdienė.

Moteris džiaugiasi, kad elektrinei parinkta labai gera vieta, mat nuo birželio antrosios pusės iki šiol - jau pagaminta virš 2000 KW. „Mes drąsiai sukaupsime elektros atsargų rudeniui, žiemai. Iki šiol  su „Saulės banginių“ atstovais yra ryšys. Galima paskambinti, pasikonsultuoti. Visiems rekomenduoju - labai kokybiškai viską padarė“, - patikino pašnekovė.

Beje, ji vadovaujasi filosofija - negailėk sau ir gyvenki. „Dažnai dėl patogesnio gyvenimo, investicijų, kad ir į saulės elektrinę, žmonės dvejoja. Mes, kai tvarkėme seną savo sodybą, ir po ievos medžiu dėžutėje radome sutrūnijusių rublių pluoštą, ir lentose slėptuvę su solidžiom sumom. Žmonės taupo ir gaili sau. Patariu gyventi ir džiaugtis“, - sako moteris.

Šiandien Onutė su vyru, šeima, draugais, ypatingai savaitgaliais, džiaugiasi gražiais vaizdais į Daugirdėlio ežerą, sodybos gėlėmis, prūdu, kur augina žuvis ir žvejoja, nuosavu mišku, kur renka grybus.

„Viską sukūrėme savomis rankomis ir su didele meile. Aš čia jaučiuosi jau kaip tėviškėje. Ir nebijau etapo, kai kažkada gal reiks eiti poilsio: sodyboje puikiai ir prasmingai laiką leisiu su anūkais“, - sako O. Gruzdienė.