Ričardas Suodaitis – žmogus, kuris galimai vaikšto kažkur tarp mūsų, bet jį sutikti, žinodami vyriškio praeitį, vargu, ar kas norėtų. Jau kone mėnesį pareigūnai ieško šio besislapstančio pavojingo nuteistojo, kuris pabėgo taip iki galo ir neatlikęs paskirtos bausmės Alytaus pataisos namuose.

Vyro praieities „bagaže“ – namažai baisių nusikaltimų, taip pat ir nužudymas. R. Suodaitis turėjo galimybę dienas leisti atviroje kolonijoje, kur nuteistiesiems – švelnesnės sąlygos. Jis galėjo ir dirbti. Būtent iš darbo vietos Ričardas ir paspruko.

Iš atvirosios kolonijos bėga vienas po kito

Vakar, antradienį, iš Alytaus pataisos namų atvirosios kolonijos pasišalino dar vienas nusteistasis – trisdešimtmetis Gediminas Abukevičius. Jis buvo išleistas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Nuteistasis turėjo sugrįžti iki 16 val., tačiau taip ir nesugrįžo. Vyras anksčiau yra teistas už vagystę, nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Gediminas Abukevičius.

Pastaruoju metu atvirose kolonijose bausmę atliekiančių nuteistųjų pabėgimai ypač padažnėjo. Yra ir tokių, kuriems pasišalinti, žiūrint iš šalies, regis, jau tapo savotiška atrakcija – sprunka nebe pirmą kartą ir išvadų nepadaro.

Nuteistieji daugiau galimybių socializuotis turi remiantis įstatymu, tačiau, kaip rodo praktika, yra nemažai tuo piktybiškai piktnaudžiaujančių. Tad Alytaus pataisos namų darbuotojai susiduria su nemenkais iššūkiais, o ikiteisminius tyrimus dėl nuteistųjų pasišalinimo atvejų atliekantys prokurorai verčia vieną bylą po kitos.

Atsakomybė pasiveja 

„Nenuostabu, kad matydami spaudoje pasirodančią infrmaciją apie nuolat pasišalinančius nuteistuosius, žmonės susidaro nuomonę, kad jie galbūt už tai nesusilaukia jokios atsakomybės, yra nebaudžiami. Gyventojai jaučiasi nesaugūs.

Tačiau iš tiesų – kiekvienam pasišalinusiam nuteistajam tenka atsakyti pagal įstatymą, ir bausmės atlikimo laikas jiems tik pailgėja“, – sakė su nuteistaiasiais susijusiosiose bylose besispecializuojantis Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Buškevičius.

Jo teigimu, nuteistųjų pabėgimai itin padažnėjo nuo praėjusių metų liepos mėnesio, po įstatymų pakeitimų. Jei iki tol nuteistųjų pasišalinimo atvejų Alytuje pasitaikydavo retai,  kelis kartus per metus, tai dabar, pasak prokuroro T. Buškevičiaus, nuo pernai liepos mėnesio jau skaičiuojamas 21 toks atvejis jo praktikoje. 

„Tokio pasišalinimo priežastys nurodomos įvairios, visos jos – menkavertės. Dažniausiai nuteistieji būna sulaikomi kažkur girtaujantys, o paieška užtrunka vieną ar dvi dienas. Jei asmuo prisipažįsta, tuomet byla teismui perduodama  pagreitinto proceso tvarka, asmuo gretai sulaukia bausmės“, - kalbėjo prokuroras.

Pasišalinę nusteistieji baudžiamojon atsakomybėn traukiami pagal BK 241 str. 1 d. arba BK 242 str. Pagal BK 241 str., numatomas areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pagal BK 242 str. – bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

„Tie, kurie bėga, įprastai yra teisti jau nemažai kartų. Natūralu – realią laisvės atėmimo bausmę gauna ir į pataisos namus pakliūva tie, kurie nusikalsta nebe pirmą kartą. Neskaitant atvejų, kai įvykdomi sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai.

Kartais aplinkiniai manęs teiraujausi: gal nuteistųjų niekas nesaugo, nebaudžia, kad jie taip dažnai bėga? Patikinu, kad visi pareigūnai dirba savo darbą, o bausmė pasišalinusius nuteistuosius pasiekia gan greitai. Bet yra tokių, kurie teisti eilę kartų, sprunka ne pirmą kartą, ir mažai tikėtina, kad bausmės pakeis jų požiūrį“, - teigė T. Buškevičius.

Pasprukę spėja daryti ir naujus nusikaltimus

Per prokuroro darbo praktiką būta atvejų, kada nuteistasis ne tik pabėgo, bet pasprukęs dar ir spėjo nusikalsti. Ne taip seniai vienas vyriškis iš Alytaus pataisos namų, turėjęs teisę būti atviroje kolonijoje, vykti į gydymo įstaigą, darbą, parduotuvę, nepaisydamas suteiktų laisvių, nusprendė sprukti.

Pasišalinęs, Druskininkų savivaldybėje jis iš kiemo pavogė žmogaus automobilį ir juo sugebėjo kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną. Vyras buvo sulaikytas Augustave ir grąžintas į Lietuvą.

Nors pasišalinusius nuteistuosius pareigūnai suranda greitai, kol kas, rodos, neįkandamas „riešutėlis“  – minėtasis R. Suodaitis. Vyriškio paieška paskelbta nuo gegužės 4 dienos, jis iki šiol nesurastas. Iš darbovietės Lentvaryje pasišalinęs nuteistasis dingo kaip į vandenį. Praktikos „bėgime“ jis jau turi – pasišalino ne pirmą kartą. Anksčiau vyriškis teistas už plėšimus, vagystes, netgi žmogžudystę.

Ričardas Suodaitis.

Atvirose kolonijose – daugiau laisvių

Tad kokios gi sąlygos suteikiamos nuteistiesiems atvirose kolonijose ir kodėl, rodos, jiems visai nesudėtinga iš jų pasišalinti?

Kaip informavo Kalėjimų departamento Komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė, atvirose kolonijose nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi. Jie nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, gali turėti su savimi pinigų, mobiliuosius telefonus, kitų vertingų daiktų, kuriais jie gali be apribojimų naudotis.

Taip pat atvirosios kolonijos administracijos leidimu nuteistieji gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi arba, jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus.

Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos atvirose kolonijose dienas leidžiantiems nuteistiesiems pataisos įstaigose neteikiamos, jie turi gydytis savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat atliekantys laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis turi apsirūpinti patys. Išimtys galimos tik tais atvejais, jei nuteistasis atlieka nurodytą nuobaudą (perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų) arba  jei  neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti.

Nuteistieji piktnaudžiauja

Galimybių, kaip socializuotis ir grįžti į jiems įprastą gyvenimą, atvirose kolonijose nuteistieji turi daug, tačiau dalis jų tuo piktnaudžiauja. Nuo 2020 metų liepos 1 d. Alytaus pataisos namuose  pradėjus veikti atvirai kolonijai, įstaigoje akivaizdžiai padaugėjo nuteistųjų neteisėtų pasišalinimų, savalaikių negrįžimų į atvirą koloniją.

Anksčiau atviroje kolonijoje bausmę atlikdavo tik neatsargius ir nesunkius nusikaltimus padarę asmenys bei tie, kuriems tokią pataisos įstaigos rūšį paskyrė teismas, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

Tačiau nuo praeitų metų liepos 1 dienos, įsigaliojus įstatymų pakeitimams, į atviras kolonijas nukreipiami visi, kuriems  teismas paskyrė iki vienerių metų dydžio laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgiant į žmogaus ankstesnius teistumus, asmenybę.

Į atvirą koloniją patenka ir laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos. Taip pat tie, kurie vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kurie neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus.

Atvirosiose kolonijose bausmę dabar atlieka ir asmenys, anksčiau ne vieną kartą nusikaltę, teisti ir už sunkesnius nusikaltimus.

„Nuteistųjų, nukreiptų į atvirą koloniją Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 90 straipsnio pagrindu, perkėlimo į pataisos namus, įstatymas nenumato. Net tais atvejais, jei nuteistieji sistemingai ar itin piktybiškai pažeidžia vidaus tvarką, kelia pavojų sau ar aplinkiniams,  vartoja alkoholinius gėrimus bei narkotines medžiagas, bėga iš pataisos įstaigos, vengia dirbti bei laikytis nustatytos tvarkos, jie negali būti perkelti į griežtesnį  pataisos namų režimą“,  - situaciją komentavo I. Frolova-Milašienė.

Pataisos namų pareigūnams – nemažai iššūkių

Toks teisinis reguliavimas kelia nemažai iššūkių Alytaus pataisos namuose dirbantiems pareigūnams. Kaip informavo Alytaus pataisos namų direktorius Genadijus Lepiochinas, įstaigos darbuotojų darbą apsunkina tai, kad dauguma nuteistųjų yra nemotyvuoti keistis, ne visada atsakingai žiūri į jiems pareikštą pasitikėjimą, kad išleistas nuteistasis išspręs svarbius asmeninius klausimus ir sugrįš atlikti paskirtą bausmę. Tačiau gavęs laisvę, jis dažnai pasielgia kitaip, pažeidinėja nustatytą tvarką – ne laiku grįžta į pataisos namus, savanoriškai pasišalina nuo nustatytų maršrutų ir t.t. Tokiems asmenims taikoma drausminė ir baudžiamoji atskomybė.

Alytaus pataisos namų direktorius G. Lepiochinas.

Kaip nurodė I. Frolova-Milašienė, Kalėjimų departamentas yra pateikęs siūlymus Teisingumo ministerijai, kaip koreguoti (griežtinti) BVK nuostatas, numatant paskyrimo į atvirą koloniją išimtis arba nustatyti atvejus, kuomet atviros kolonijos nuteistuosius (paskirtus į atvirą kolonija BVK 90 straipsnio pagrindu), būtų galima perkelti į pataisos namų režimą.

Siūloma iš atviros kolonijos į pataisos namus perkelti nuteistuosius, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko, kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, sistemingai daro teisės pažeidimus, be pateisinamos priežasties pasišalina iš atviros kolonijos.

„Tikimasi, kad įstatymų leidėjui pritarus siūlomiems pakeitimams, situacija atviroje kolonijoje taptų kontroliuojama, nuteistieji nepiktnaudžiautų savo padėtimi, darbuotojai galėtų žymiai daugiau dėmesio skirti nuteistųjų resocializacijai, o ne priežiūrai“, - teigė I. Frolova-Milašienė.