Praėjusieji metai atskleidė naujas Alytaus miesto ir rajono nekilnojamojo turto rinkos tendencijas. Ypač aktyvi buvo gyvenamųjų namų rinka rajone, kur buvo parduota 208 gyvenamieji namai – pusantro karto daugiau nei 2018 metais.

Tuo tarpu mieste įregistruota 60 gyvenamųjų namų pardavimo sandorių (18 proc. mažiau nei užpernai). Čia karaliavo prekyba butais. Jų parduota 730 (6 proc. daugiau nei 2018-siais).

„Tai –  pakilimo laikotarpis, ne burbulas, nes žmonės pirko atsakingai, o bankai davė kreditus griežtai įvertindami besiskolinančiųjų galimybes juos grąžinti“, – situaciją apibūdino nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ direktorė Rima Mitkienė.

Butų trūksta ir jie brangūs

R. Mitkienės nuomone, rinkos suaktyvinimui daug reikšmės turėjo regioninė politika, skatinusi jaunas šeimas pasinaudoti negrąžinama valstybės parama įsigyjant pirmąjį būstą iki 87 tūkst. eurų vertės regionuose.

„Vidutiniškai parama  gaudavosi 20-25 tūkst eurų, priklausomai nuo šeiminės padėties, nuo vaikų skaičiaus. Tai skatino jaunas šeimas imti paskolas ir įsigyti erdvesnius, patogesnius būstus. Ypač patrauklu tai, kad valstybės dotaciją galima užskaityti kaip pradinį įnašą“, – sakė R. Mitkienė.

Namų pirkimo augimą paspartino ir butų pasiūlos trūkumas, ir per paskutinius 2-3 metus beveik du kartus išaugusios kainos. Didžiausia sumokėta kaina už 5 kambarių rekonstruotą butą paskutiniame aukšte – 66 tūkst. eurų, o už namą –  140 tūkst. eurų.

R. Mitkienė pabrėžė, kad pardavėjai už būstą gali prašyti įvairių sumų, tačiau 200 tūkst. eurų kaina Alytaus rinkai per didelė. Pirkėjai nepasiruošę tiek mokėti.

Populiariausi išlieka 2-3 kambarių butai.  Paklausūs  ir 1 kambario butai, tačiau juos vis dažniau perka ne gyventi, bet nuomai.

„Pirkėjai butų dažniausiai  pageidauja 2-3 aukštuose. Paskutinius aukštus renkasi dėl kainos, bet šiaip jie nėra populiarūs. Devynaukščiai ir aukštesni daugiabučiai taip pat nėra paklausūs, į juos pirkėjai pradeda dairytis neradę norimo būsto penkiaaukščiuose “, – aiškino R. Mitkienė.

Namas – vietoje buto

Butų kainos artėja prie senesnės statybos namų mieste ir rajone kainos – 3-4 kambarių butai kainuoja 50-60 tūkst. eurų.  Todėl kai kurie pirkėjai, vadovaudamiesi logika – namas ne butas, jame gyvendamas galiu po truputį tvarkytis, rinkosi namus.

Be to, žinovų teigimu, Alytuje senos statybos namą  su šiferiniu stogu, nekeistais langais, šildymo sistemos keitimu ir reikalaujantį kitų rekonstrukcijos darbų, už 60 tūkst eurų, nors ir sunkiai, galima rasti.

Anot R. Mitkienės, labiausiai pageidaujami buvo 140-150 kvadratinių metrų ploto gyvenamieji namai, bet naujesnės statybos jie brangūs, vidutiniškai kainuojantys apie pusantro šimto eurų, o senesnės statybos tokio ploto namų mieste parduodama labai nedaug.  

Pernai labai stipriai pajudėjo namų perkamumas Miklusėnų gyvenvietėje. Iki gaisro, vien šioje gyvenvietėje buvo parduota apie dešimt namų. Daugiausiai 1989-1990 metų ir kiek vėlesnių statybos.

„Kažkokių ryškių pokyčių, kad padangų perdirbimo įmonėje kilęs gaisras būtų nulėmęs nenorą pirkti namus Miklusėnuose, nepastebėjau. Manau, kad po metų šioje gyvenvietėje esantys namai kainuos panašiai kaip ir kitose priemiestinėse, nes statybų kaštai, nepriklausomai nuo vietovės, visur panašūs“, – tikino „Mirodos“ direktorė.

Renkasi priemiestinius sklypus

2019-siais Alytaus mieste parduota apie 220 žemės sklypų, o rajone  penkis kartus daugiau –1,1 tūkst.  Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais buvo įregistruojama po daugiau kaip 100 žemės sklypų pardavimų.

„Nerasdami norimo būsto arba negalėdami mokėti pusantro šimto tūkstančių už namą mieste, pirkėjai nukreipia dėmesį į priemiestį“, – tvirtino R. Mitkienė.

Jos nuomone, pasirinkimą statytis namą rajone lemia ir labai didelė priemiestinių sklypų pasiūla. Visomis kryptimis nuo Alytaus yra suprojektuota ištisi 20-30 sklypų kvartalai. Besirenkančiam sklypą yra patrauklu mokėti 5-7 tūkst. eurų už 14-16 arų sklypą vos 1-2 kilometrų atstumu nuo miesto.

Domina ir sodų bendrijos

Praėjusiais metais išaugo  ir sodų su nameliais pardavimas, jų buvo parduota  trimis daugiau nei 2018 metais  – 40 Alytiškiai noriai kuriasi Berželio“, „Nemuno“, „Dzūkijos“, „Vyturėlyje“ ir „Dainavos“ sodų bendrijose.

„Įsigydami būstą soduose ir jį rekonstruodami, žmonės išvengia daugybės reikalavimų, kuriuos būtina įgyvendinti statant naują namą kaimo vietovėje arba mieste, o tai ženkliai sumažina būsto statybos kaštus“, – sakė ne vieną dešimtmetį nekilnojamojo turto tendencijas stebinti R. Mitkienė.