„Norėdamas Alytuje atsiskaityti smulkiais pinigais, gali likti ir nieko nepešęs“, - tokią išvadą po apsilankymo vienoje mieste įsikūrusių kepyklėlių padarė alytiškė Inga Sušinskienė. Moteris norėjo nusipirkti 1,10 euro kainavusį kibiną ir už jį atsiskaityti 5 centų monetomis, tačiau pardavėjos tokių pinigų nepriėmė.

Paaiškėjo, kad kepyklėlėje už prekes atsiskaitant 1, 2 ir 5 centų monetomis, priimama tik iki 50 centų.

„Pasirodo, toks yra direktoriaus nurodymas. Suprantu, kad centų jiems prineša daug, ir jų keitimas banke kainuoja. Bet aš pati dirbu tokiame darbe, kur klientai taip pat atneša įvairiausių centų. Ir mes imame juos visus, juk tai mūsų valiuta, koks gi gali būti normavimas. Alytuje su minėtu atveju susidūriau pirmą kartą. Vadinasi, jei neturi kitokių pinigų, negali apsipirkti“, - stebėjosi alytiškė, paaiškinimo apie įmonėje nustatytą tvarką sulaukusi iš jos vadovo, į kurį kreipėsi elektroniniu laišku.

O tąkart kibiną ji nusipirko tik išsikeitusi turėtus centus kitoje vietoje.

Tokia tvarka kepyklėlėje alytiškę gerokai nustebino. Juk euras yra Lietuvos nacionalinė valiuta. Tai kaipgi pardavėjos gali nepriimti centų monetų?

Tačiau tuo įsitikino ir alytusplius.lt žurnalistas, norėjęs toje pačioje kepyklėlėje nusipirkti už 60 centų kainavusią bandelę ir reikiamą sumą surinkęs 1, 2 ir 5 centų monetomis. Jis iš karto susidūrė su perspėjimu: ant prekystalio kepyklėlėje yra padėtas informacinis pranešimas, kuris skelbia: „Gerbiami pirkėjai, atsiskaitant už pirkinius 1 ct; 2 ct; 5 ct monetomis, priimame iki 0,50 Eur“.

Tad iš pradžių pardavėjos priimti 60 centų smulkiais nenorėjo ir tikino, kad čia ne bankas, siūlė pinigus išsikeisti ir teigė, kad jei visi taip pradės nešti, jos jų tiesiog neturės kur dėti. Bet galiausiai centus, nors nenoriai, priėmė. Jos taip pat patikino, kad informacija apie tokią tvarką yra užrašyta, matoma, ir kad toks yra direktoriaus nurodymas.

Tačiau I. Sušinskienė tikino, kad jai lankantis kepyklėlėje, jokios informacijos apie ribojamus atsiskaitymus centais ant prekystalio dar pateikta nebuvo.

Paprašytas šią situaciją pakomentuoti įmonės PREZO vadovas Vaidas Auškalnis teigė, kad kepyklėlės darbuotojai į klientus visuomet žiūri geranoriškai ir, esant pavieniams atvejams, kada žmogus atsiskaito centais, jų priimti neatsisakoma.

„Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kada žmonės piktybiškai ir ne kartą atneša krūvą monetų.  Joje – ir po 1, ir po 2, ir po 5 centus. Kol pardavėjos juos suskaičiuoja, tai užima daug laiko. Jau nekalbant apie tai, kad kartais jie tiesiog netelpa į kasą. Mes negalime būti inkasatoriais, pas kuriuos žmonės ateina išsikeisti monetų iš taupyklių. Tokie pinigai už atitinkamą mokestį yra keičiami banke“, - sakė V. Auškalnis.

Pasak jo, tokia tvarka galioja ne tik jo įmonėje, bet ir kitur. Vyras tikino, kad niekas nepriims daugybės smulkių centų, ir dėl to stebėtis nereikia.

„Taip, pagal įstatymą tai yra pinigai. Ir yra nerašyta taisyklė, kad klientas visada teisus. Tačiau juk svarbu ir žmogiškoji pusė. Tiesiog norisi išvengti atvejų, kada tie patys žmonės sąmoningai vis pas mus ateina išsikeisti pinigų, ištuštinti taupyklių, o pardavėjos klausia, kaip elgtis, kur juos visus dėti. Norisi, kad visi būtume supratingi vienas kito atžvilgiu“, - situaciją komentavo įmonės vadovas.

Pasak jo, informacija apie galiojančią atsiskaitymo tvarką kepyklėlėje yra viešai pateikta jau seniai ir ji  puikiai matoma. Kibiną norėjusiai nusipirkti klientei taip pat buvo geranoriškai atsakyta į laišką, informuota apie įmonės vidaus tvarką.

Kaip reikėtų vertinti minėtą situaciją ir kas šiuo atveju teisus, pasiteiravome Lietuvos banko atstovų. Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnį, nuo 2015 m. sausio 1 d. euras, įskaitant 1, 2 ir 5 euro centų nominalų monetas, yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje, ir juridiniai ir fiziniai asmenys eurus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų.

Tačiau E. Pileckis atkreipė dėmesį, kad remiantis 1998 metų gegužės 3 dienos Tarybos reglamento dėl euro įvedimo 11 straipsniu (kuriame pakeitimai buvo padaryti 2014 metais), jokia ES šalis neprivalo priimti daugiau kaip 50 monetų kiekvieno atsiskaitymo metu, išskyrus monetas išleidžiančią instituciją ir išleidžiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktais specialiai paskirtus asmenis. Taigi, parduotuvė turėtų priimti iki 50 vienetų monetų, neatsižvelgiant į mokamą sumą.

Visgi, teisės aktuose nėra numatyta šios nuostatos laikymosi priežiūros tvarka ar poveikio priemonės, kurios galėtų būti taikomos už tos nuostatos reikalavimų nesilaikymą.

Šiuo atveju, pats vartotojas, pasirinkdamas, kur įsigyti pageidaujamas prekes, gali paskatinti prekybininkus, kurie neriboja galimybių atsiskaityti ir priima įvairius atsiskaitymo būdus, siekdami patogumo savo klientui, - teigiama Lietuvos banko komentare.