Vilkai Alytaus rajone vis agresyvėja, ūkininkai vis dažniau randa papjautus gyvulius. Tačiau nuostolį patyrusiam gyvulio savininkui gauti kompensaciją už padarytą žalą nuo šiol bus sudėtingiau. Jis turės įrodyti, kad tikrai ėmėsi priemonių savo gyvuliui apsaugoti.

Pagal neseniai patvirtintą naują tvarką, gyvulių savininkas turi užtikrinti, kad gyvuliai būtų saugūs. Jie turi būti aptverti apsaugine tvora ar elektriniu „piemeniu“, gali būti pasitelkiamos garsinės ir šviesos patrankos, saulės baterijų blyksniai, sarginiai šunys.

Tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

„Toks pakeitimas įpareigos gyvulių savininkus labiau saugoti savo gyvulius. Suaktyvėjus vilkams, galima gyvulius prieš naktį parvesti į tvartus, aptverti. Žala bus kompensuojama tada, kai žmogus įrodys, kad prieš tai buvo taikytos kokios nors prevencinės priemonės“, - sakė Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Valiukevičienė.

Jos teigimu, šiemet vilkų išpuolių prieš gyvulius Alytaus rajone padaugėjo. Praėjusiais metais dėl žalos kompensavimo dėl papjautų gyvulių kreipėsi 9 žmonės, šiemet – jau 11.

„Kalbama būtent apie tuos žmones, kurie kreipėsi dėl kompensacijos, tačiau patyrusių nuostolius yra ir daugiau. Pernai iš 9 besikreipusiųjų pora nukentėjo ne nuo vilkų, o nuo šunų. Šiais metais visi besikreipę dėl žalos atlyginimo nukentėjo nuo vilkų. Papjautų gyvulių atvejų užfiksuota Alovės, Daugų, Simno, Pivašiūnų seniūnijose“, - teigė N. Valiukevičienė.

Radę papjautą gyvulį, žmonės turi apie įvykį pranešti seniūnijai ar savivaldybei, kurioje gyvena.

Būtina išsiaiškinti, kada atvyks komisija padarytai žalai įvertinti. Jeigu komisija atvyks skubiai, negalima pašalinti gyvulių kūnų iš įvykio vietos. Jei komisija negali atvykti skubiai, reikėtų nufotografuoti aplinką, pėdsakus, žaizdas, aukų kūnus ir susitari su komisija dėl galimybės kūnus perkelti į saugią ir laukiniams žvėrims neprieinamą vietą.

Kompensacijos dydis gali būti įvairus, priklausomai nuo gyvulio svorio, amžiaus. Už papjautas ožkas kompensacijos mažesnė, už telyčias – didesnės.