Ši istorija paprasta: apie nelankstų banką ir nuskriaustą, lojalią ir ilgametę jo klientę. Drąsiai galiu pasakyti: mano draugystė su Luminor/DNB banku iširo dėl 1,40 Eur. Ironiška. Gal suma ir neverta istorijos, tačiau pati situacija verčia susimąstyti.

Taip jau nutiko, kad praeitą savatę Luminor/DNB banke teko keistis valiutą. Kad būtų tiksliau paaiškinsiu – keičiau 50 eurų į atitinkamą sumą Rusijos rublių.

Nelaimė giminėje, skubi kelionė, laidotuvės Sankt Peterburge, visko gali nutikti – grynieji reikalingi.

Esu ilgametė Luminor/DNB banko klientė, apie 20 metų nekišu nosies į kitus bankus. Sąskaita, pensija, auksinė kortelė – viskas šiame banke. Žinoma, ir valiutą keičiuosi tame pačiame „savo“ banke.  Esu lojali, tai ko dar blaškytis?

Nesklandumai prasidėjo pirmadienį, kai savo piniginėje radau tuos pačius banke iškeistus rublius. Ta pati nepaliesta suma, kurią išsikeičiau praeitos savaitės pabaigoje, „slėpėsi“ piniginės skyrelyje, apie kurį buvau pamiršusi. Patirta įtampa, nelaimė, neplanuota kelionė daro savo. Protas veikia galbūt ne taip racionaliai  –  taip jau išėjo, pamiršau tuos 3 200 rublių ir visur atsiskaitinėjau banko kortele.

Pagalvojau, kad tai ne bėda ir kad susigrąžinsiu bent dalį sumos (nes konvertavimas kainuoja „žvėriškus“ pinigus) išsikeisdama rublius atgal į eurus „savo“ banke.

Nuo pat ryto nužingsniavau į banką. Esu tvarkinga klientė, atsispausdinau taloną, pabrėžiu nesinaudoju savo VIP teise (juk turiu auksinę kortelę), nes nenoriu būti „lygesne tarp lygių“ ir, sulaukusi savo eilės pas kasininkę Agnę, padaviau savo rublius. Ir tuomet prasidėjo pikantiškoji istorijos dalis. Patikrinusi sumą, porą kartų praleidusi ją per „aparatą“, kuris pretenzijų nereiškė, Agnė išrenka iš sumos 100 rublių nominalo kupiūrą.  „Šitas šimtas rublių labai išbalęs“, - praneša man kasininkė Agnė.

Aš nematau tos kupiūros pabalimo, tačiau tikiu kasininke ir ramia širdimi išpoškinu, kad pirkau šiuos rublius šitame pačiame banke ir būtų keista, kad bankas man „įkišęs“ tą pačią kupiūrą negalėtų jos vėl pasiimti. Uolioji kasininkė nueina pasitarti su kolege, grįžta. Naujienos man nepalankios. „Aš jums iškeisiu jūsų rublius, į eurus, išskyrus šią 100 rublių kupiūrą“, - praneša kasininkė.

Už stiklinės sienelės darbavosi banko darbuotoja Neringa, kuri aptarnauja mano sąskaitas, labai maloni, ir pas ją buvo pirkti tie nelemti „pabalę“ rubliai. Pasiteiravau Neringos, kaip tai suprasti? Ji labai nuoširdžiai paklausė, ar aš neplanuoju vėl važiuoti į „tą Rusiją“, ten ir išsikeisčiau euro keturiasdešimt vertės 100 rublių nominalo kupiūrą.

Sutrikau, susinervinau. Ir ne dėl sumos, ji nėra reikšminga – pagalvokite, kažkoks euras keturiasdešimt. Nepasitenkinimą ir įvairias mintis sukėlė sampratos, tokios, kaip lojalumas, lankstumas, požiūris į klientą, darbo standartai ir t.t. Iš 50 praeitą savaitę į rublius iškeistų eurų šiandien į piniginę sugrįžo 39,02 euro. Ką gi, su kartėliu išėjau iš banko.

Išeidama pasiėmiau sąskaitą, eurus, o tuos nelemtus 100 rublių palikau ant uoliosios kasininkės stalo. Jos reakcija buvo įdomi, sutrikusi, išplėtusi akis, tarsi aš būčiau palikusi bombą ji pasakė: „Pasiimkite juos“.

„Prašau, išmeskite juos, šie pinigai juk beverčiai“, - atsakiau aš.

AlytusPlius.lt susisiekus su Luminor banko Komunikacijos vadove Giedre Bielskyte ir paprašius jos pakomentuoti Luminor banko Alytaus skyriuje įvykusią situaciją, ji paprašė atsiųsti paklausimą elektroniniu paštu. Kol kas komentaro iš jos Alytusplius.lt redakcija dar nėra gavusi. Kai tik bus gautas komentaras, informacija bus papildyta.

Papildyta. G. Bielslkytė atsiuntė komentarą: „Kiekvieno kliento situaciją sprendžiame individualiai, sunku pakomentuoti, nei nežinome konkrečių detalių bei kliento. Apgailestaujame dėl nemalonios patirties mūsų banke, tačiau labai prašytume klientės kreiptis į mūsų klientų aptarnavimo centrą tel. 1608, el.paštu info@luminor.lt su paklausimu, kad galėtume išspręsti susidariusią situaciją."