Naujas miesto meras, 37 metų Nerijus Cesiulis – kol kas senoje darbo vietoje. Alytaus kolegija, antras aukštas, koridorius į kairę, 211 kabinetas. Tas pats kostiumas, kaip rinkimų plakatuose. Ir kol kas pernelyg nepasikeitęs ir iš veido, ir iš manierų. Vis dar neturintis vairuotojo ir pats važinėjantis „Volkswagen“ visureigiu, o ne „Škoda“. Ir vis dar skaitantis paskaitas Alytaus kolegijos studentams.

Kaip dabar studentai į Jus kreipiasi: jau mere ar vis dar dėstytojau?

Aš ir pats prie to mero dar nelabai įpratau. Pastebiu, kad ir studentams tas pasirinkimas kaip čia kreiptis, yra toks savotiškas rebusas. Bet kad jau nebeilgai tuo dėstytoju būsiu, tai ir pasirinkimo problemos nebeliks.  

Suprantu, kad sveikintojų daug. O ar daug buvo užjaučiančių, įlipus į tą, kaip sakė vienas Moljero herojus, galerą?

Gal labiau užuojauta šeimai dėl padidinto dėmesio, nepagrįstų, net sakyčiau, šmeižikiškų dalykų, kurių šioje rinkimų kampanijoje buvo. Suprantu, kad daugiau dėmesio, daugiau viešumo dabar teks ir aplinkai. Aš jau seniai viešu asmeniu esu, įpratęs prie visokių kliauzių, bet nemalonu ir tiek.

Aš dėl tos užuojautos iš tiesų klausiau šiek tiek kitu kampu. Turėjau omenyje, kad taryba bus sudaryta iš pakankamai skirtingų politinių jėgų, netgi skirtingo temperamento ir nusiteikimo politikų, turinčių įvairių nuostatų net vienas kito atžvilgiu. Bus labai sudėtinga rasti bendrą vardiklį ir visus nuteikti bendram darbui.

Taip jau rinkėjai pasirinko. Meras gali pasirinkti tik savo asmeninio politinio pasitikėjimo komandą, bet dirbti reikia ir su išrinktais tarybos nariais. Jam tenka užduotis suburti visas politines jėgas ir visus tarybos narius, kurie to tikrai nori, bendram darbui miesto gyventojų labui. Iš tiesų taryboje bus aštuonių politinių partijų ir komitetų atstovai, devyni tarybos nariai yra nauji žmonės politikoje. Žinoma, būtų lengviau, jei sprendimus reikėtų derinti tik su viena ar kita politine jėga, tačiau mano nuostata tokia: su visais galima ir reikia kalbėtis, tartis, o kalbantis ir visoms šalims norint susikalbėti, o ne primesti savo valią, galima rasti ir geriausius sprendimus.

Naujas Alytaus meras politikos dirvonuose - jau dvylika metų. 

Senovės romėnai vadovaudavosi dviem – rimbo ir meduolio – principais. Kurio šalininku esate Jūs?

Tikrai ne pirmojo. Čia su rimbu gali pamojuoti, bet rezultato nebus. Taryboje yra ir ne pirmą kadenciją dirbančių politikų, žinančių ir išmanančių tą politinę virtuvę, tas metodas naudos neduotų. Reikia tartis. Ši taryba – labai marga, gerokai skirsis nuo buvusios, kuri pradžioje turėjo kone aritmetinę daugumą. Mes turėsime labai daug tartis ir derėtis, gal net dėl atskirų klausimų formuosis savotiškos koalicijos. 

Dėl ko būsimam merui labiausiai skauda galvą – dėl miesto biudžeto, naujos administracijos struktūros, būsimo administracijos direktoriaus ar vicemerų kandidatūrų?

Kol kas labiausiai turbūt dėl bendros koalicinės veiklos programos parengimo. Pirmas naujos tarybos posėdis numatytas balandžio 18 dieną. Esame sutarę, kad iki balandžio pradžios turime parengti koalicinę veiklos programą, suderinti visas nuostatas, surašyti konkrečius sprendimus, kuriuos įgyvendinsime....

Atsiprašau, ar norite pasakyti, kad šiuo metu dėl jokių postų nesitariama? Juk dar prieš antrą rinkimų turą skelbėte apie ketinimą bendrai dirbti su keletu politinių jėgų. Ar tai reiškia, kad formuojasi ar bus formuojama nauja koalicija?

Anaiptol. Mes nesimėtome tuščiais pažadais ir esame linkę laikytis žodžio. Valdančioji koalicija ir bus formuojama būtent socialdemokratų, konservatorių, valstiečių žaliųjų, komiteto „Alytaus piliečiai“ ir liberalų pagrindu. Norintiems prisijungti, bet jau pagal mūsų sąlygas – durys atviros. Svarstysime, o galutinis sprendimas dėl koalicijos plėtros bus jos daugumos.

Tai šiandien iš tiesų dar nesiderate dėl nei vieno posto?

Sakyčiau neteisybę, jeigu kalbėčiau, kad pasišnekėjimų ta tema nėra. Šnekamės. Tačiau mano nuostata tokia: pirmiau reikia susitarti dėl bendros programos ir konkrečių veiksmų, kaip ją įgyvendinti. Nes jeigu pirma susitariama dėl postų, niekam nebeįdomu diskutuoti ir tartis dėl bendrų darbų. Man taip nepriimtina.

Jūsų rinkimų programoje buvo įvardintas 101 darbas, kurį žadate per kadenciją padaryti Alytuje. Ketveri metai, 48 mėnesiai, 1460 dienų – jeigu jas padaliname iš to šimtuko, tai kas dvi savaites turėsite tesėti po vieną pažadą. Ar realu?

Kai kurie iš tų darbų yra tęstini, kai kurie projektai jau vyksta. Kai kuriems darbams nereikia net finansų, reikia tik sprendimų. Aišku, mūsų koalicijos partneriai gali sakyti, kad kai kurių nereikia, teikti savo pasiūlymus bendrai programai, bet aš manau, kad devynis dešimtadalius tų darbų kuriuos žadėjome, kryptingai dirbant, be tuščių ginčų ir pagalių kaišiojimo, per ketverius metus galima padaryti.

Gerai, o kokie svarbiausi, be kurių meras Nerijus Cesiulis nepadės savo parašo ant koalicijos veiklos programos? Trys, keturi, penki ar šeši....

Laisvoji ekonominė zona. Darbo vietų kūrimas. Švietimo tinklo pertvarka. Nepopuliari tema, bet sprendimus reikės daryti. Sveikatos priežiūros reikalai. Miesto erdvių sutvarkymas, gatvių asfaltavimas. Bet svarbiausia yra darbo vietos. Jeigu bus jos, spręsis ir kitos problemos. Per praėjusius ketverius metus iš Alytaus išvažiavo 5 tūkstančiai žmonių. Tai labai didelis iššūkis ir politikams, ir verslui.

Ir labai svarbu šią kadencija atgaivinti verslo, švietimo, kultūros ir sporto tarybų aktyvią veiklą. Kad miesto taryba gautų profesionalius savo srities atstovų pasiūlymus ir patarimus.

Savivaldybės tarybos, administracijos darbas Jums per 12 metų yra pakankamai gerai žinomas. Ar ketinate imtis didelių reorganizacijų ir pertvarkų, ką nors iš esmės keisti?

Esu evoliucinių, o ne revoliucinių sprendimų šalininkas. Visuomet reikia ieškoti efektyvesnių veiklos galimybių. Kol kas nesu nuodugniai įsigilinęs į administracijos struktūrą, bet manau, kad gal tai ir ne mero funkcija. Yra tarybos sekretoriatas, administracijos direktorius, pavaduotojai – jie ir turėtų ieškoti būdų ir galimybių, kaip efektyviai, laiku ir tinkamai įgyvendinti ir tarybos sprendimus, ir valstybės deleguotas funkcijas. Reikia, kad politikai kuo mažiau kištųsi į administracijos darbą, nebandytų jam daryti įtakos.

Aš įžvelgiu kitą problemą: atlyginimai versle ir valstybės tarnyboje šiek tiek nedera. Jeigu keletą kartų neatsiranda tinkamo kandidato į darželio vadovo pareigas, vadinasi, su atlyginimais nėra viskas gerai. Jei norima gerų sprendimų, reikia gerų specialistų. Jiems reikia mokėti atitinkamą atlyginimą.  

Jeigu jau užsiminėte apie pinigus, viešai buvo sakyta, kad per mėnesį kolegijoje uždirbate po 5 tūkstančius eurų. Mero atlyginimas bus gerokai mažesnis. Ar nenuskriausite savęs, užimdamas šias pareigas?

Tai dar viena rinkimų legenda. Žmonės mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus, tik bėda, kad ne visai teisingai juos skaičiuoja. Sudėjo visas deklaracijoje nurodytas gautas pajamas ir už įvairius sandorius, padalino, išvedė vidurkį ir sukūrė istoriją. Aš tiek tikrai niekada kolegijoje neuždirbau. Jeigu atvirai, net nežinau, koks bus mero atlyginimas. Man atrodo, kad jis nustatytas Vyriausybės, pagal savivaldybės gyventojų skaičių. Bet bent jau aš į politiką atėjau anaiptol ne dėl atlyginimo. Tiesiog norisi padaryti, kad miestas, kuriame aš pats gyvenu, gyvens mūsų vaikai, būtų jaukus ir patogus.

Mero darbas turbūt trunka daugiau negu aštuonias valandas per dieną. Ar užteks laiko laisvalaikio pomėgiams, kuriuos turite – medžioklei, žvejybai, kelionėms?

Reikės kaip nors ištaikyti. Žinoma, šimtą geriausių pasaulio knygų dabar teks skaityti ilgiau negu maniau perskaitysiąs. Keturiems žurnalams: „Verslo klasė“, „IQ“, „Valstybė“ ir „Investuok“ laiko, manau užteks, jie tik kartą per mėnesį išeina. Kitus pomėgius teks derinti priklausomai nuo užimtumo.

N. Cesiulis - aistringas keliautojas motociklu. 

Kuris politikas labiausiai imponuoja, į kurį norisi lygiuotis, o gal net ir pralenkti?

Imponuoja pasaulio didieji – Vinstonas Čerčilis, Barakas Obama, Emanuelis Makronas, tad pralenkti turbūt nelabai sugebėčiau. Kiekvienas imponuoja skirtingai. Pavyzdžiui, Čerčilis – savo kalbomis, bet ne savo gyvenimo būdu. Ir Lietuvoje yra politikų, kurie man imponuoja, tačiau noriu likti korektišku, neminėdamas pavardžių, kad kažkas neįsižeistų nepaminėtas ir neatsirastų išankstinio nusistatymo. Aš sakyčiau, kad gal kažką praaugti nėra mano tikslas, bet iš geriausių asmenybių politikoje reikia nuolat mokytis, į jas lygiuotis. 

Ar galima pasakyti, kad Jūsų tikslas yra būti geriausiu Alytaus meru, koks galėtų būti?

Kiekvieno politiko tikslas – būti geriausiu. Po ketverių metų kadencijos nebijoti pažiūrėti rinkėjams į akis, būti neprisimelavusiam. Man tie dalykai svarbūs, svarbu gebėjimas išlaikyti tą santūrumo, demokratiškumo ir bendravimo lygį, su kuriuo ėjau link politikos ir joje esu dabar. Gali save vertinti kaip tik nori, bet politikus teisingiausiai įvertina visuomenė. Vieniems atrodys, kad tas meras buvo geras, kiti sakys, kad blogas. Tokiose diskusijose taškas paprastai padedamas po rinkimų – vėl išrenka arba ne.