Pranešk naujieną! Tel. 8 616 51 718. El. paštas info@alytusplius.lt |
N. Makštutienė: „Visus sprendimus reikia apsvarstyti ir įvertinti“
Jau tryliktus metus Alytaus miesto savivaldybės taryboje dirbanti Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė Nijolė Makštutienė šioje kadencijoje yra Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė.
Jeigu spręstume pagal miesto biudžeto proporcijas, žodžių tvarka komiteto pavadinime turėtų būti kitokia. Nes didžiausia biudžeto dalis kasmet atitenka švietimui. Tada jau padalinama sportui, o kas lieka – pabarstoma kultūrai.
Pokalbis su politike ir prasidėjo nuo tų „pabarstukų“.
Ar tiesa, kad kultūrą politikai myli mažiausiai, dalindami biudžeto pinigus, nors komiteto pavadinime ji iškelta į pirmą vietą?
Sudarant ir tvirtinant biudžetą meilė turbūt nėra pinigais matuojama, gal greičiau interesais. Dėl kultūros turbūt visiems atrodo, kad kiek kasmet ir jos, ir lėšų jai yra, tiek ir užtenka. Apskritai kalbant apie visą šių metų biudžetą, kurio projektas nuo pernai lapkričio buvo svarstomas, didelę jo augimo dalį sudarė lėšos dėl Lietuvos mastu numatyto valstybės tarnautojų ir biudžeto darbuotojų atlyginimų didinimo nuo šių metų pradžios. Todėl turbūt net nekeista, kad bene pusė iš jame numatytų 67 milijonų eurų bus skirta atlyginimams.
Grįžtant prie kultūros: noriu pasidžiaugti gerokai aktyvesne, lyginant su ankstesniais metais, Alytaus kultūros centro bei miesto teatro veikla. Gera renginių kokybė, jų gausa, gebėjimas savo jėgomis, o ne samdomų bendrovių jėgomis sukurti šventę – yra tai, kas ir reprezentuoja Alytų, kuria jaukesnę jo aplinką miestiečiams.
Nėra gerai, kad biudžete nebuvo numatyta jokių lėšų Alytaus kaip 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės pasirengimui. Žinoma, bus dar 2021 metų biudžetas, gal spėsime apsisukti.
Gerai, kad taryba nusprendė prisidėti ir savivaldybės lėšomis prie kultūros darbuotojų atlyginimų padidinimo, dauguma nubalsavo „už“, tačiau lėšų biudžete tam reikės surasti, nes jos buvo nenumatytos.
Alytus ne vienus metus buvo pripažintas sportiškiausiu miestu. Kiek ir kaip prie to prisideda sportui skiriamos lėšos?
Gal prie šito labiau prisideda daugelį metų formuojamos tradicijos, sporto veikloje esantys žmonės. Lėšos yra priemonė tam pasiekti. Tik mes ne visada galime pasakyti, ar jos naudojamos efektyviausiu būdu. Štai ir šiemet sporto klubų finansavimas gerokai padidintas, tačiau likusi sena tvarka, kad jie teikia ataskaitas tik apie savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą, kai tuo tarpu neaišku, ar jie iš tiesų vykdo įsipareigojimus ir realiai bei numatyta apimtimi iš tiesų prisideda kitais lėšų šaltiniais.
Pavyko pasiekti, kad Alytaus vardą garsinančių sportininkų premijavimo nuostatuose nebūtų jiems privalomos gyvenamosios vietos deklaravimo Alytuje. Nes, sutikite, jeigu žmogus atstovauja Lietuvai, rengiasi ir treniruojasi Vilniuje, tai ten jis ir gali gyventi, o ne iš Alytaus važinėti privalo.
Švietimo bendruomenė su nerimu laukia pasiūlytos ugdymo tinklo pertvarkos. Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narių žodis dėl jos taip pat bus turbūt pakankamai svarus. Ar diskutavote komitete apie siūlomos pertvarkos modelį?
Kol kas diskusijos iš esmės šiuo klausimu nebuvo. Įvairiomis nuomonėmis apsikeitėme ne kartą. Man atrodo, kad kol kas tas sprendimo projektas, kuris bus siūlomas svarstymui, nebus priimtinas nei bendruomenei, nei daugeliui savivaldybės tarybos narių. Visi sutinkame, kad racionalus pastatų naudojimas yra svarbus dalykas, tačiau ugdymo kokybė ir vaikų mokymo sąlygos nei moksleiviams, nei pedagogams negali pablogėti. Iš tiesų reikia gerokai rimtesnės analizės, apimančios miesto geografinius ir demografinius dalykus. Jei jau darome reformą, ji turi būti daroma iš esmės, atsižvelgiant į keleto dešimtmečių perspektyvas, o ne dėl vieno ar kito pastato panaudojimą.
Tačiau tarsi ir yra labai rimtas argumentas, kad darželiuose vaikams vietų trūksta, o juose pradinės mokyklos įsikūrusios... .
Nepamirškime, dėl kokios priežasties taip buvo padaryta – tuo laiku reikėjo išspręsti problemą, kad mieste vaikams nereikėtų mokytis antroje pamainoje. Iš tiesų šiuo metu reikėtų apie 120 vietų darželiuose vaikams, tačiau šią problemą galima spręsti parengiamąsias priešmokyklines grupes perkeliant į mokyklas. Taip atsilaisvintų vietų eilėje laukiantiems mažesniems vaikams. Žodžiu, sprendimų gali būti įvairių, tik reikia visus nuodugniai apsvarstyti ir įvertinti.
Tai politikams rankos griauti Likiškėlių mokyklos nekils?
Kad dabar jau apie tai nebekalbama. Nesuprantu, kas galėjo pagalvoti apie vienos iš naujausių, naujesnė tik Šv. Benedikto gimnazija, mokyklos griovimą? Taip, galbūt iš tiesų reikia naujos, modernios mokyklos šiame miesto rajone, tačiau gal pirma ją pastatykime, o per statybos laiką raskime patį optimaliausią sprendimą, ką daryti su senu pastatu.
Kaip atsitiko, kad neformaliam vaikų ugdymui skirtos lėšos, paprastai tariant, popamokinei veiklai, nuo 15 eurų per mėnesį sumažėjo iki 12 eurų?
Kadangi yra labai daug įvairių programų, daug įvairių popamokinę veiklą teikiančių švietimo teikėjų (laisvųjų mokytojų), o ministerijos skiriamos lėšos vienam vaikui negali būti mažesnė nei 10 eurų ir didesnė nei 20 eurų per mėnesį, tai atsiradus daugiau lankančių vaikų ( šios programos tikslas-didinti vaikų, ugdomų pagal NVŠ programą skaičių), pinigai mažėja. Yra siūlymų, kad savivaldybė savo pinigais prisidėtų ir čia, bet tai kol kas tik siūlymai – sprendimo nėra.
Esate komiteto pirmininkė, kaip sekasi organizuoti jo darbą? Ar tarybos nariai noriai lankosi posėdžiuose, diskutuoja dėl sprendimų projektų?
Per praėjusius metus buvo surengta 17 naujos kadencijos komiteto posėdžių. Yra septyni jo nariai. Kad galėtume priimti sprendimus, kvorumas turi būti ne mažiau kaip 4 tarybos nariai. Labai dažnai ant šios ribos ir balansuojame. Lankomumo iš tiesų norėtųsi gerokai aktyvesnio, ypač kai kurių komiteto narių. Kita vertus, gal reikėtų veiklos reglamentą peržiūrėti, nes nepriklausomai nuo komitetų sprendimų, galutiniai sprendimai priimami tarybos posėdžio metu.
Tarybos narės ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.