Motinystė keičia gyvenimus ir turi mūsų sprendimams didelę galią. Tuo įsitikino alytiškė Justina Kisiliauskienė. Dukters gimimas ją paskatino iš Londono sugrįžti į gimtąjį Alytų, o noras užfiksuoti mažylės vaikystės akimirkas padėjo atrasti širdžiai mielą pomėgį – fotografiją.

„Turbūt, kaip ir visi, išvykome norėdami užsidirbti ir sugrįžti atgal. Anglijoje planavome praleisti kelis mėnesius, bet jie tapo septyneriais metais – tiek laiko ten pragyvenome. Tačiau visad turėjome tikslą parvykti, nebuvo minčių ten įsikurti visam laikui. Tik vis atidėliojome ir nežinia kiek laiko dar tai būtumėme darę, jei ne dukters gimimas“, - pasakojo 29 metų J. Kisiliauskienė.

Moteris su vyru norėjo, kad dukra augtų ir mokyklą lankytų tėvynėje, kad jos namais taptų Alytus. Tad   prieš tris metus į Lietuvą su dukra grįžo Justina, o dar po metų ir jos sutuoktinis.

Šio žingsnio šeima nė kiek nepasigailėjo, nors prieš tai ne vienas kartojo, kad Alytuje nėra ką veikti, trūksta darbo, Lietuvoje viskas brangu.

„Bet mes buvome nusiteikę pozityviai. Laikėmės nuostatos, kad kas dirba, tas uždirba. Kas stengiasi, tam sekasi. Kadangi užsienyje buvau baigusi grožio terapijos mokslus, tai sugrįžusi į Alytų įsisukau į grožio sferą. Šiuo metu dirbu grožio salone, atlieku lazerinės estetikos procedūras“, - pasakojo alytiškė.

Tačiau J. Kisiliauskienė dirba ne tik grožio srityje. Ji negali gyventi ir be fotografijos. Šį užsiėmimą moteris vertina kaip pomėgį, kuris domino nuo paauglystės. Tuomet Justina, pasitelkdama įvairias programas, redaguodavo savo nuotraukas, o gimus dukrai nusprendė, kad fotografijos reikia imtis rimčiau.

„Norėjau užfiksuoti dukters augimą, kasdienybę. Tad įsigijau profesionalų veidrodinį fotoaparatą, baigiau fotografijos kursus. Jei draugai, pažįstami prašo, pafotografuoju.  Šiam pomėgiui mane įkvėpė dukra. Vis sakau, kad manyje gyvena lyg dvi asmenybės. Viena – tai Justina, kuriai rūpi su grožio sfera susiję dalykai. O kita – moteris, negalinti gyventi be fotografijos“, - pasakojo alytiškė, visai neseniai labai nustebinusi grožio salone dirbančias koleges.

Pomėgį fotografuoti turinti J. Kisiliauskienė sugalvojo Motinos dienos proga įamžinti savo koleges su vaikais. Kone tris mėnesius iki tol ji kantriai jas fotografavo. Į grožio saloną moterys atsivesdavo vaikus ir pozuodavo Justinai. Kada visos su atžalomis jau buvo nufotografuotos, Justina joms padarė staigmeną. Vakare atvyko į grožio saloną ir ant sienų sukabino nuotraukas, kurias ryte visos rado atėjusios į darbą.

„Motinystė, vaikai – visuomet jautri tema, sukelianti daug emocijų, sentimentų. Nuotraukas ant sienų pamačiusios kolegės ir ašarą nubraukė, ir šiltų apsikabinimų netrūko. Labai džiaugiuosi, kad mane jos palaikė, skatino. Dar iki galutinio rezultato aš joms vis siųsdavau nuotraukas, klausdavau, ar patinka. Juk kiekviena mama savo vaikus mato savaip – taip, kaip svetimos akys nepamatys“, - kalbėjo alytiškė.

Grožio salone dabar iškabinta 16 nuotraukų. Įamžintos visos mamos. J. Kisiliauskienė stengėsi, kad fotografijos būtų paruoštos Motinos dienai. Parodoje yra ir pačios Justinos nuotrauka. Ją su dukra įamžino jos mama.

„Mes – ir darbuotojos, ir mamos. Visur suspėjančios, lyg stebuklingų galių turinčios“, - juokavo alytiškė, teigusi, kad sugrįžus į Alytų, jai tarsi atsivėrė nauji keliai.

Pasak J. Kisiliauskienės, išvažiuoti pagyventi į užsienį, pasisemti įvairios patirties – verta. Svarbu, kad tas gyvenimas svetur neužtruktų iki daugybės metų.

„Taip, mes ten praleidome septynerius metus. Ir tai yra labai daug. Tačiau  buvo verta – vien tam, kad suvoktumėme, kaip mes mylime savo Alytų ir kaip norime čia sugrįžti“, - tvirtino jauna moteris.