Ar yra buvę situacijų, kai tekstą ar dokumentą skaitote pora kartų, tačiau vis tiek niekaip negalite suprasti, ką norima pasakyti? O įsivaizduokite, jog tą patį bando perskaityti intelekto ar kitokią negalią turintis žmogus, arba garbaus amžiaus senjoras: jiems tai – neįveikiamas iššūkis.

Deja, daugelis intelekto ar kitokių sutrikimų turinčių žmonių valstybinėse institucijose vis dar susiduria su sunkumais, skaitant teisinius dokumentus ir suvokiant jų turinį. Ir tokių žmonių Lietuvoje yra daugiau nei 400 tūkstančių.

Į mokymus Alytuje – žmonės iš įvairių įstaigų

Alytuje viešajame sektoriuje dirbantys žmonės trečiadienį turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti praktiniuose mokymuose „Kaip parengti kiekvienam prieinamą informaciją?“. Norinčių pasisemti žinių buvo išties nemažai, darbuotojai atvyko iš įvairių įstaigų: savivaldybės, bibliotekos, kultūros centro, nakvynės namų. Taip pat daugybė žmonių mokymuose dalyvavo ir nuotoliniu būdu: jungėsi iš dvylikos skirtingų savivaldybių.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje yra straipsnis, numatantis, kad visi žmonės, nepaisant jų negalios ar sutrikimo, turi gauti informaciją jiems prieinamu būdu. 7-ajame dešimtmetyje Švedijoje buvo pradėtas taikyti „Easy-to-Read“ arba „Lengvai suprantamos kalbos“ metodas. Tai – universalus pasaulinis metodas, reikalingas visiems, kurie turi skaitymo sunkumų. Jis padeda suprantamai ir aiškiai pateikti informaciją žmonėms su negalia, kurtiesiems, turintiems disleksijos bei kitokių sutrikimų, o taip pat ir lietuvių kalbos besimokantiems atvykėliams ir pan. Būtent apie šį metodą ir jo pritaikymą praktikoje buvo kalbama mokymų metu, kad visi gebėtų tekstą parašyti taip, kad jį lengvai suprastų kiekvienas.

Nors mokymai buvo skirti viešojo sektoriaus darbuotojams, akivaizdu, kad minėta informacija yra aktuali kiekvienam visuomenės nariui – nesvarbu, kas jis bebūtų, ar kokias pareigas užimtų. Kiekvieną dieną mes galime sutikti negalią turintį žmogų, kuriam informaciją reikia pateikti kitaip – paprasčiau, nuosekliau, matomai.

Džiugu tai, kad valstybinės institucijos jau skiria nemažai dėmesio tam, kad įstaigų tinklalapiuose informacija būtų patekiama tiek lengvai suprantama (Easy-to-Read), tiek paprasta kalba (Plain language). Valstybinės institucijos stengiasi komunikuoti vis paprasčiau ir originaliuose dokumentuose, visuomenei skirtuose laiškuose.

Ministrė: sėkmė priklausys nuo mūsų visų

Susirinkusius į praktinius mokymus virtualiu būdu pasveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, žmonės su negalia vis dar susiduria su daugybe kliūčių, kurias privalome šalinti. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau supratimo, kad informacija turi būti prieinama visiems visuomenės nariams, kitu atveju – yra pažeidžiamos žmonių su negalia teisės, ribojamas jų būtiniausių poreikių tenkinimas, apsunkinamas įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą“, – kalbėjo ministrė.

Ji akcentavo, jog kitąmet prasidedanti negalios reforma didelį dėmesį skirs žmonių su negalia diskriminacijai mažinti, užtikrinant aktualios informacijos jiems suprantamais būdais prieinamumą.

„Informacijos prieinamumas – tai lengvai suprantama kalba. Naujo informacijos prieinamumo reglamentavimo sėkmė priklausys nuo praktinio jo įgyvendinimo, už kurį esame atsakingas kiekvienas. Tikiu, kad mokymai ir praktinės užduotys mums visiems padės įveikti šią užduotį“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Su „visiems suprantama kalba“ supažindino lektorės

Lingvistė, lengvai suprantamos kalbos kosultantė Agnė Župerkaitė susirinkusiems pristatė, kas apskritai  per reiškinys yra „visiems suprantama kalba“, pateikė pavyzdžius, kaip įvairūs tinklalapiai, šaltiniai gali būti pateikiami alternatyviu būdu – lengvai suprantama kalba.

„Nuo 2024 metų lengvai suprantama kalba bus privaloma kiekvienai valstybinei institucijai. Tačiau tai jau plinta ir nevyriausybinėse organizacijose, verslo sektoriuje. Šie mokymai yra apie įtraukią komunikaciją, kuri gali įtraukti kiekvieną pilietį, gyventoją, negimtakalbį, žmogų su sutrikimais, nes mes kiekvienas turime individualių poreikių“, – sakė A. Župerkaitė.

Vilniaus universiteto dėstytoja ir mokslininkė Justina Bružaitė-Liseckienė mokė, kaip kasdienybėje galima pritaikyti lengvai suprantamos kalbos principus, dalijosi konkrečiais praktiniais patarimais, kaip parengti tekstą lengvai suprantama kalba: ką vartoti, ko vengti, kokį šriftą, jo dydį, teksto lygiuotę pasirinkti, kokį svarbų vaidmenį tokioje kalboje atlieka iliustracijos.

„Rašome, kalbame kiekvieną dieną, bet retai pagalvojame, kaip tą sakinį suformluoti, kokius žodžius vartoti, kad tai būtų suprantama visiems – taipogi ir žmonėms, patiriantiems įvairių sunkumų. Lengvai suprantama kalba yra tarsi mūsų socialinė atsakomybė. Mes negalime užnugaryje palikti tų žmonių, kurie turi sutrikimų ir negeba visko suvokti taip, kaip mes“, – teigė J. Bružaitė–Liseckienė.

Nauda – kiekvienam visuomenės nariui

Mokymų metu buvo kalbama ir apie informacijos prieinamumą silpnaregiams ir neregiams. Apie tai, kaip pateikti informaciją, kad ji būtų matoma, kaip parinkti spalvas, šriftus, išlaikyti kontrastą – pasakojo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus vedėja Ramunė Balčikonienė.

„Išties yra daug žmonių, turinčių regos sutrikimų, kuriems informacija turi būti pateikiama suprantamai ir matomai. Įsivaizduokite tokią situaciją: ligoninėje žmogui po akies opearcijos pateikia pasirašyti dokumentus, kur šriftas labai mažas, raidės – vos matomos. Visuomenės požiūris turi keistis, ir džiugu – kad keičiasi“, – sakė R. Balčikonienė.

Ji taip pat pasakojo, jog pritaikyti dokumentus, skaidres neregiui nėra sunku, o tai būtų naudinga kiekvienam visuomenės nariui: tai, ką elektroninės skaityklės balsas gali perskaityti neregiui ar ką gali įžvelgti silpnaregis – gali įžvelgti bei perskaityti ir žmonės be regos sutrikimų.

Mokymų dalyviai gavo naudingų žinių ir apie lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas. Lietuvių gestų kalbos vertimo centro metodinio skyriaus vedėja Lina Juozaitienė pateikė informaciją, kaip nemokamai užsisakyti vertimo paslaugas, kokios sąlygos užtikrina profesionalaus vertimo galimybes.

Mokymuose dayvavę alytiškiai tvirtino, kad po jų pasiruošimas 2024 metams neatrodo toks didelis iššūkis. Jie patys tuo įsitikino ir praktinėje dalyje, kuomet rašė tekstus visiems suprantama kalba, kuri, neabejotinai – reikalinga ne tik intelekto negalią, sutrikimų turintiems žmonėms, kitataučiams, senjorams, bet ir kiekvienam mūsų – kad nė vieno nepaliktume užribyje, o neprieinama taptų prieinama.

Mokymus organizavo Neigaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Institucijos gali kreiptis į Neįgaliųjų reikalų departamente veikiančio Konsultacijų centro ekspertus: KC@ndt.lt. Konsultacijų centre dirbantys ekspertai atsakys į Jums rūpimus klausimus.