Lietuvoje yra beveik 39 tūkstančiai įmonių, kuriose bent dešimtadaliui darbuotojų mokamas mažesnis atlyginimas nei minimalioji mėnesinė alga (MMA), kuri Lietuvoje nuo 2015 metų liepos 1-osios dienos siekia 325 Eur. Alytaus apskrityje tokių įmonių yra virš 100.

Tokie rodikliai tik dar kartą patvirtina, jog ekonominė veikla mūsų valstybėje, ne išimtis ir Alytaus apskris, yra vykdoma nesilaikant galiojančių teisės aktų ar reikalavimų ir yra oficialiai nedeklaruojama siekiant išvengti mokesčių ar reguliavimų. Visa tai sukelia neigiamus padarinius valstybės finansams. Esant smarkiai išsiplėtojusiai šešėlinei ekonomikai dideli mokesčių tarifai gali reikšti didelę mokestinę naštą veikiantiems skaidriai ir tuo pat metu mažai surenkamų biudžeto pajamų dėl didelės dalies veikiančiųjų šešėlyje. Šešėlinė ekonomika dažnai tampa priežastimi, kodėl didinami mokesčiai sumažina biudžeto pajamas arba jas padidina daug mažiau nei tikėtasi. Dėl to nukenčia viešųjų paslaugų kokybė, o valstybės sektorius, nesugebėdamas susitraukti, dažnai yra priverstas skolintis ir perkelti mokesčių naštą ateinančioms kartoms.

Pradėjus vykdyti šešėlinės ekonomikos prevenciją Lietuvoje, jos mastai sumažėjo, tačiau labai neženkliai. Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis mūsų šalyje didžiausią dalį šešėlio sudaro cigarečių, alkoholio, degalų ar kitų prekių kontrabanda. Ši veikla sudaro daugiau nei trečdalį viso šešėlio (35 procentus). Antra vieta pagal dydį tenka neoficialiam darbo užmokesčiui, mokamam „vokeliuose“, nelegaliam darbui. Ekspertų vertinimu, ši šešėlio dalis sudaro 23 procentus šešėlinės ekonomikos. Kiek daugiau nei penktadalis, t.y. 21 procentas šešėlio, tenka prekių ir paslaugų teikimui nesumokant mokesčių, ekonominės veiklos slėpimui. Prekyba nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis sudaro daugiau nei dešimtadalį viso šešėlio, vyraujančio Lietuvoje.

Nelikdamos abejingomis statistiniams rodikliams ir siekdamos mažinti neapskaitomos ekonomikos mastą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šioms įmonėms skiria papildomą dėmesį.

Pasidalinti „Sodros“ Alytaus skyriaus veikla šioje srityje sutiko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Alytaus skyriaus vadovas Valerijus Vencius.

Kiek Alytaus apskrityje yra įmonių, kurių atžvilgiu „Sodra“ planuoja imtis veiksmų, įtardama galimus pažeidimus?

Įmones atrinko „Sodros“ Valdyba, centralizuotai. Alytaus apskrityje tokių įmonių turime daugiau kaip 100. Mes analizuojame savo turimą, taip pat ir įmonių pateiktą informaciją. Įvertinę gautą informaciją, darbo rinkoje vyraujančius darbo užmokesčio dydžius ir jų tendencijas, įmonės vykdomą veiklą ir užimtumą, finansines galimybes ir pan., galime daryti tam tikras išvadas apie mažesnio nei MMA darbo užmokesčio mokėjimo pagrįstumą.  

Kokiomis priemonėmis sieksite sumažinti neapskaitomos ekonomikos mastą Alytaus apskrityje veikiančiose įmonėse?

Kiekvienai įmonei, kurioje MMA yra mažesnė už nustatytą, išsiųstas pranešimas, kuriuo buvo primenama apie mokamus mažus atlyginimus ir informuojama apie galimus institucijų veiksmus siekiant išsiaiškinti, ar tai yra daroma pagrįstai. Vėliau mūsų institucija, įvertinusi rizikos veiksnius, įmonių vadovus kviečia pokalbiui apie mažų darbo užmokesčių mokėjimo priežastis ir galimybes juos didinti. Atsižvelgiant į pokalbio rezultatus, bus nutraukiama arba vykdoma tolesnė tokių įmonių stebėsena, informacija perduodama VMI ir kitoms institucijoms.

Kokios pagrindinės priežastys, dėl kurių įmonių vadovai darbuotojams moka mažesnius atlyginimus, nei kad nustatyta MMA?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pasiteisinimų yra tas, kad dėl veiklos specifikos ar konkretaus darbuotojo poreikio darbuotojai įmonėse dirba ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę. Jei iš tikrųjų yra taip, kaip teigiama, tuomet mokamas mažesnis atlyginimas būtų pateisinamas. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija kasmet nustato vis daugiau atvejų, kai mažesnis oficialus darbo užmokestis yra mokamas deklaruojant trumpesnį darbo laiką, nei yra dirbama realiai, t.y. pažeidžiant darbo laiko apskaitos reikalavimus. Tokiu būdu bandoma sutaupyti įmonės lėšas darbuotojų ir valstybės, t.y. mūsų visų sąskaita.

Kokius neigiamus padarinius darbuotojams sukelia mokesčių slėpimas bei neteisėta veikla, vykdoma įmonėse?

Dėl mokesčių slėpimo ir neteisėtos įmonės veiklos labiausiai nukenčia darbuotojai, kuriems neužtikrinamos visos socialinės garantijos. Jeigu neapskaityto darbo metu įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, tuomet darbuotojas netenka valstybės paramos gydymui, įvairių išmokų, kurios jam priklausytų. Antra, žmogus neuždirba taip reikiamo stažo senatvės pensijai gauti, rezultate ateityje jis gaus mažesnę pensiją ar kitas išmokas. Taip pat dėl neteisėtos įmonės veiklos nukenčia tie asmenys, kurie planuoja kurti šeimas, susilaukti vaikų. Nedeklaruojant viso oficialaus atlyginimo, nukenčia ne tik darbuotojai, bet ir sąžiningas verslas, kuris yra priverstas konkuruoti rinkoje nevienodomis sąlygomis.

Laukiami rezultatai bei lūkesčiai

Tikimės ir nuoširdžiai viliamės, kad draudėjų vadovai padarys išvadas ir pakeis sąmoningumą savo darbuotojų atžvilgiu. Dirbantieji asmenys gaus didesnį oficialų darbo užmokestį, bus maksimaliai drausti valstybiniu socialiniu draudimu. Kad didės jų įgyjamas stažas, nes nuo draudžiamųjų pajamų dydžio ir stažo priklauso teisė į išmoką ir jos dydį. Be abejo, kuo skaidriau ir sąžiningiau dirbsime, tuo pilnesnis bus „Sodros“ biudžetas – atsiras galimybė didinti įvairias „Sodros“ mokamas išmokas. Noriu pasidžiaugti, jog kai kurie darbdaviai nelaukdami „pokalbių“ jau padidino darbo užmokestį savo darbuotojams. O tai rodo, kad siekdami mažinti šešėlinę ekonomiką dirbame teisinga linkme. Tikiuosi ir pačių darbuotojų sąmoningumo, pilietiškumo bei drąsos raginant savo darbdavius mokėti tik oficialų darbo užmokestį.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 38,9 tūkstančiai įmonių, kuriose mažiausiai 10 procentų darbuotojų gauna MMA nesiekiantį atlyginimą. Minėtose įmonėse tokių darbuotojų iš viso yra 119,5 tūkstančiai, tarp jų – 22,7 tūkstančiai asmenų yra iki 29 metų, o 10,7 tūkstančiai – pensinio amžiaus. Iki 30 eurų dydžio atlyginimą šiuo metu gauna 6,7 tūkstančiai asmenų, nuo 30 iki 75 eurų – 17,3 tūkstančiai, o nuo 75 iki 150 eurų – 51,7 tūkstančiai. Situacija tikrai nėra džiuginanti, todėl tiek „Sodra“, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinė darbo inspekcija tikisi, kad po susitikimų ir situacijos aptarimo draudėjų vadovai padarys išvadas ir vykdomą veiklą pertvarkys taip, kad ji neštų visokeriopą naudą ne tik įmonei, bet ir joje dirbantiems asmenims.