Apie trisdešimt alytiškių. Tiek jų ketvirtadienį atvyko į miesto savivaldybę, kur vyko viešasis Alytaus miesto bendrojo plano svarstymas. Jis netrukus bus tvirtinamas miesto taryboje. Nors bendrasis miesto planas apima beveik 4000 hektarų, gyventojams daugiausiai klausimų kilo dėl kiek daugiau nei 100 hektarų aerodromo teritorijos.

Vieni gyventojai teiravosi, kodėl aerodromo teritorijoje yra numatyta paslaugų zona, kiti teiravosi, kodėl bendrajame plane „nukirsti“ aerodromo teritorijos kampai, treti klausė, kodėl numatoma aerodromą modernizuoti sumažinant jo teritoriją.

Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas pabrėžė, kad šiuo bendruoju miesto planu numatoma tik perspektyva, kas galėtų būti, o kiekvieną teritoriją apsprendžia konkretūs detalieji planai, tad žmonių nuogąstavimai dėl aerodromo teritorijos nėra pagrįsti.

„Gyventojai turi suprasti, kad jeigu būtų vystoma aerodromo veikla, kuriama kažkokia vizija, tai šis dokumentas, naujai reglamentuoti teisės aktai, jiems tik tai padėtų. Pavyzdžiui, kad ir klausimas, ar galima aerodromo teritorijoje statyti viešbutį. Taip galima, bet tai yra privalumas, o ne trūkumas“, - įsitikinęs miesto vyriausiasis architektas.

Šiuo metu yra paskutinė Alytaus miesto bendrojo plano viešinimo procedūrų stadija, yra gauta daugiau nei dešimt planavimo pasiūlymų.

Miesto gyventojų grupė pateikė siūlymą, kad nebūtų naikinami žalieji plotai su A. Baranausko, A. Žmuidzinavičiaus ir Birutės gatvėmis besiribojančioje teritorijoje. Miesto vyriausiasis architektas teigė, kad jų ir nenumatyta naikinti, tiesiog naujame dokumente yra pakeistas teritorijos žymėjimas.

Po svarstymo bendrasis planas bus derinimas įvairiose institucijose. Po to jį tvirtins Alytaus miesto savivaldybės taryba. Jai plano projektas tvirtinimui gali būti pateiktas dar šio mėnesio pabaigoje.  

„Kadangi buvo gautos ES lėšos Alytaus miesto bendrojo plano kraštovaizdžio daliai parengti, prie šio prioriteto buvo prijungtas ir visas bendrojo plano keitimas pagal šiuo metu galiojančias teritorijų planavimo normas. Pirmasis miesto bendrasis planas buvo tvirtintas 2004 metais. Patvirtinus naująjį, atsiras daugiau galimybių“, - sakė M. Matažinskas. 

Įmonės „Urbanistika“, rengusios miesto detalųjį planą atstovė Andželika Kažienė teigė, kad naujajame dokumente daugiau dėmesio skirta miesto centrui –  patrauklių viešųjų erdvių kūrimui sudarant palankias sąlygas smulkaus verslo, aptarnavimo paslaugų plėtrai, gyvenamajai aplinkai, turizmui ir rekreacijai.   

Tęsiant galiojančio bendrojo plano sprendinius, numatoma plėtoti pramonės ir logistikos sritį bei rezervuoti teritoriją pramonės rajonui už geležinkelio šiaurės vakarinėje miesto dalyje.

Bendrajame plane taip pat numatyta įrengti ir rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat įrengti ir naujas gatves: Mindaugo gatvės tęsinį iki Druskininkų gatvės,  Žirgų gatvės tęsinį iki Normandijos-Nemuno gatvės, nutiesti jungtis tarp Kernavės ir Jurgiškių gatvių bei tarp A. Jonyno gatvės ir šiaurinio pramonės rajono.