Iššūkiai. Šis žodis bene dažniausia skambėjo Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio surengtuose verslo pusryčiuose, kuriuose miesto vadovas pristatė Alytaus vystymo strategiją, valdžios planuojamus darbus ir norus, kvietė diskusijai apie verslo lūkesčius mūsų mieste.

Prisipažinęs kad į ateitį žiūrėti mėgsta labiau nei žvalgytis į praeitį, N. Cesiulis visgi pastebėjo, kad praėjusios kadencijos metu verslas ir valdžia nebuvo glaudžiai bendradarbiaujantys partneriai, tad šią situaciją norima keisti. Juolab, kad nuo sėkmingos verslo ir valdžios bendrystės priklauso ir viso miesto sėkmė.

O kad taptų sėkmingu miestu Alytus turi įveikti nemažai iššūkių. Ir jie laukia visur: seniai įkurtame, bet tinkamai neįveiklintame Pramonės parke, noruose įkurti Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), užmojuose rengti aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus  Alytuje, kovojant dėl vis vėlesniam laikui nukeliamos strategiškai svarbaus kelio Alytus-Kaunas rekonstrukcijos, pastatant normalų viešbutį ir įrengiant kempingą, integruojant į miesto gyvenimą grįžtančius emigrantus.

LEZ – miesto viltis ir klaustukas

N. Cesiulis apgailestavo, kad prieš keletą metų sutartis pasirašę investuotojai Pramonės parke nevykdo veiklų, su jais pasirašyta sutartis tenka nutraukti.

Kita problema, mero teigimu, - mieste trūksta specialiosios ekonominės zonos stambių investicijų pritraukimui. Ar šią problemą padėtų išspręsti Alytuje planuojamas įkurti LEZ‘as? Jo steigimo idėja Alytaus aerodromo teritorijoje ne visiems verslininkams skamba patraukliai, tačiau meras siūlo palaukti užsakytos galimybių studijos, po kurios atsakymai į iškilusius klausimus turėtų būti aiškesni.

Valstybei priklausančiu žemės sklypu, kuriuo disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Alytaus aerodromas naudojasi pagal panaudos sutartį, kuri yra pasibaigusi. Ministerija nori ją nutraukti ir atsiimti žemę, aerodromas nesutinka ir dėl to vyksta teisminis procesas. Savivaldybę ministerija jau informavo, kad ji investicijų į Alytaus aerodromą neplanuoja.

Kils į kovą dėl kelio Alytus-Kaunas

Ne mažesnis galvos skausmas nei LEZ steigimas yra kelio  Alytus-Kaunas rekonstrukcija, kuri buvo numatyta 2024 metais, tačiau dabar kažkodėl jau nukelta į 2030-uosius.

„Esame parengę 8 savivaldybių raštą Susisiekimo ministrui. Kreipiamės į jį, kad šis kelias būtų pripažintas prioritetine atšaka, jos rekonstrukcija nebūtų atidėta ir rekonstruojant įrengiamos 4 eismo juostos“, - sakė N. Cesiulis.  

Naujam viešbučiui – dvi vietos

Dar vienu Alytaus iššūkiu jis įvardino ir tai, kad Dzūkijos sostine tituluojamas miestas iki šiol neturi normalaus viešbučio. „Investuojame į didelius sporto renginius, sulaukiame daug dalyvių, bet beveik negauname materialinės grąžos, nes tie dalyviai čia neturi kur apsistoti“, - kalbėjo Alytaus meras, pranešdamas verslininkams, kad miestas jau turi numatęs bent pora vietų viešbučio statybai.

Vieną tam skirtą 25 arų sklypą planuojama suformuoti ir pilnai paruošti prie pat Dainų slėnio. Kita vieta galimam maitinimo, apgyvendinimo  ir pramogų kompleksui – 24 hektarų plotą užimančio dabartinio medelyno teritorija.

Turistų vis labiau lankomam Alytui labai reikėtų ir kempingo. Ieškant jam tinkamos vietos žvilgsniai krypsta į Ulonų gatvę, miesto ribos pradžią.

Susirinko apie pusšimtis verslininkų

Tad norinčiam investuoti verslui Alytuje, regis, yra kur pasireikšti.

Verslo pusryčiuose dalyvavę verslininkai apie savo investicinius planus neatviravo, bet pasidžiaugė valdžios iniciatyva bendrauti ir ieškoti dialogo.

Jie sakė, kad verslas iš savivaldybės laukia pagalbos ir koordinacinių veiksmų. Nuskambėjo siūlymas atkreipti dėmesį į jaunimo inžinerinį užimtumą, apgailestaujant, kad iki šiol Alytuje nėra sporto komplekso, susijusio su techninėmis sporto šakomis, dotuoti darbo vietų steigimą, daugiau dėmesio skirti grįžtančių emigrantų integravimui į darbo rinką ir miesto gyvenimą.

Verslininkams rūpi  ir atliekų tvarkymo sistema, kuri, anot jų, turėtų būti įtraukta į rengiamą strateginį 2020-2030 metų miesto plėtros planą, ir gatvių būklė, ir planuojamų žiedinių sankryžų Ulonų gatvėje įrengimas, kuris kol kas neprasidės, nes skelbtas viešasis pirkimas neįvyko – vienintelis jo dalyvis pasiūlė per didelę kainą.

Į pirmuosius mero N. Cesiulio surengtus verslo pusryčius, kuriuose dalyvavo ir visa jo komanda: vicemerai Jurgita Šukevičienė ir Šarūnas Klėgeris, administracijos direktorius Rolandas Juonys, jo pavaduotoja Neringa Rinkevičiūtė, mero patarėjas Aurelijus Jaruševičius, susirinko apie pusšimtis įvairių sričių verslininkų, turinčių ir idėjų, ir pasiūlymų, ir, žinoma, norų, kad Alytus ne tik būtų, bet ir gyventų.