Tuos, kam geros žinios – ne prastesnė dovana nei brangus daiktas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas turi kuo nudžiuginti. Pasiteiravus, kokiomis geromis naujienomis, metams baigiantis, galėtų pasidalinti, meras tik pasitikslino: nuo kurios pradėti?

 

Ir ėmė vardinti: ar nuo tos, kad savivaldybės reitingai šoktelėjo 33 pozicijomis aukščiau, ar, kad savivaldybei padedant rajone įkurta daugiau kaip 100 naujų darbo vietų, ar, kad idėja tėvų globos netekusiems rajono vaikams surasti globėjus skinasi kelią, ar...

 

Pradėkime tuomet nuo pačios naujausios žinios – Algirdo Vrubliausko labdaros ir paramos fondo. Esate vienintelis Dzūkijos regiono meras, turintis tokį fondą. Kodėl nusprendėte jį įsteigti?

 

Fondą įsteigė ne meras, o fizinis asmuo Algirdas Vrubliauskas, kartu su dalininkais: Jolanta Kručkauskaite, Arvydu Balčiūnu, kunigu garbės piliečiu Stanislovu Stankevičiumi, verslininku Vaclovu Karalevičiumi.  

 

Trumpai apibūdinant, fondą įsteigėme, norėdami, kad parama pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia, o ne tik tuos, kas jos garsiau ir atkakliau prašo.

 

Tačiau teikti paramą galima ir dalyvaujant įvairiose labdaros akcijose, kurių, regis, yra labai daug? 

 

Fondas – tai ne akcija. Tai ne momentinė, proginė, o nuolatinė veikla,  kai parama teikiama įvertinant konkrečią situaciją. Ne kartą yra buvę tokių atvejų, kai staiga prireikia pagalbos neįgaliam žmogui, sunkiai sergančiam vaikui. Kiekvieną kartą  akcijų nesurengsi, o fondo lėšomis tokią pagalbą tikrai būtų galima suteikti.

 

Juk galbūt tam, kuris nedrįsta jos garsiai paprašyti, tos pagalbos labiausiai ir reikia. Neretai, tik pamatę neįgalų, likimo nuskriaustą žmogų ir susipažinę su jo problemomis, susimąstome, kokie patys esame turtingi ir laimingi, būdami sveiki. Todėl ir įkūrėme fondą, kurio lėšas skirstys valdyba, o rėmėjais gali būti visi geros valios žmonės.

 

Į geros valios žmones neabejotinai yra orientuota ir kita didžiulio susidomėjimo sulaukusi Jūsų idėja – surasti globėjus visiems tėvų globos netekusiems rajono vaikams. Kas paskatino imtis tokios iniciatyvos?

 

Jau ne pirmus metus esu Lietuvos savivaldybių asociacijos Socialinių reikalų komiteto pirmininkas ir man gerai žinomos su globos namais susijusios problemos, apie kurias jau  senokai kalbama ir jas vis ruošiamasi  spręsti valstybiniu lygiu, tačiau realių poslinkių vis dar nėra.

 

Mano įsitikinimu, šioje srityje jokio dviračio išradinėti nereikia – vaikui niekur nebus geriau nei šeimoje, tai tos globos šeimoje jam ir reikia ieškoti, dirbti su savo bendruomenės šeimomis, jas skatinti. Aš tvirtai tikiu, kad tos kelios dešimtys mūsų rajono vaikų, šiuo metu augančių globos namuose, tikrai gali rasti tėvišką šilumą ir namų jaukumą globėjų šeimose.

 

Mūsų rajone yra labai gražių globos pavyzdžių. Tuo įsitikinau šiemet lankydamas vaikus jau globojančias rajono šeimas. Šie susitikimai leido į problemą pažvelgti kitomis akimis, ją ne tik suprasti, bet ir pajausti. Visi globėjai nusipelno didžiausios pagarbos, o viena jų – vienuolė Danutė Konstancija Saboniūtė, kurios globėjiškos šilumos sulaukė trys dešimtys vaikų – šiais metais paskelbta Alytaus rajono garbės piliete. 

 

Savivaldybė, suvokdama vaiko poreikius, numato skirti po 160 eurų per mėnesį kiekvienam naujai vaiką globoti paėmusiam gyventojui. Tačiau neabejoju, kad  šeimos vaikus globoti ima tikrai ne dėl pinigų.

 

Pirmoje vietoje yra žmonių gerumas, supratimas, atjauta ir atsakomybė.

 

Esu įsitikinęs, kad tokioje nedidelėje, bet susitelkusioje savivaldybėje, kaip mūsų, neturinčioje savo globos namų, vaikai tikrai gali rasti prieglobstį šeimose ir jų nereiks išvežti į kitų savivaldybių globos įstaigas.  

 

Ar pats ryžtumėtės paimti globoti vaiką?

 

Tokios galimybės tikrai neatmetu, bet tai negali būti mano vieno sprendimas. Reiktų tartis su šeima ir visų jos narių nuomones labai atsakingai įvertinti.

 

O kaip sekasi tartis su naujos, šių metų pavasarį suformuotos koalicijos partneriais?

 

Galiu tik pasidžiaugti tarpusavio sutarimu. Smagu, kad sutampa požiūriai į daugelį rimtų dalykų – galime konstruktyviai dirbti, neužsiimame populizmu, nebijome atsakomybės ir nevengiame priimti konkrečių nors kartais socialiai jautrių ir sudėtingų sprendimų.

 

Nuo pat kadencijos pradžios nuolat girdime apie pokyčius Alytaus rajono savivaldybėje ir jos įstaigose: administracijos patalpose uždrausta rūkyti, valdiškuose automobiliuose diegiama kontrolės ir stebėjimo sistema, įstaigoms centralizuotai perkamas kuras. Kas padiktavo tokius, sakyčiau, griežtus sprendimus?

 

Pasaulį visuomet reikia pradėti tvarkyti nuo savęs. Čia kalbant apie tvarką savivaldybės administracijos patalpose ir įstaigose. Jos tikrai nėra tinkamos vietos šventėms švęsti ar žalingiems įpročiams toleruoti. Savivaldybės tarnautojai tam tikra prasme turi įgaliojimus kelti reikalavimus kitiems, todėl jie ir patys turi būti tinkamu pavyzdžiu.

 

Kontrolės ir stebėjimo sistemos įdiegimas automobiliuose – tai siekis maksimaliai racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir galimybė išvengti žmonių priekaištų ir pasipiktinimo, kad savivaldybės mašinomis važinėja kas kur nori. Gal tokie priekaištai ne visada būna pagrįsti, bet geriau, kad jiems nebūtų jokio pagrindo.

 

Centralizuotai savivaldybės įstaigų šildymui perkamas kuras vėlgi galimybė sutaupyti lėšų, nes didelis kiekis iš karto nuperkamas pigiau, kita vertus ir tinkamam viešųjų pirkimui organizavimui reikalingi kompetentingi specialistai, o jų ne kiekvienoje įstaigoje yra. Tokiu būdu pirkdami kurą šildymui jau sutaupėme beveik 20 000 eurų.

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktame tyrime Alytaus rajono savivaldybė įvertinta daug geriau nei pernai: ji aplenkė 33 savivaldybes ir užima 21 vietą tarp 54 mažųjų šalies savivaldybių?  Kokios priežastys nulėmė tokį savivaldybės įvertinimą?

 

Geras įvertinimas visuomet malonus. Manau, kad tai lemia ne atskiri sprendimai, o veiksmų ir sprendimų visuma.

 

Šiame reitinge mūsų savivaldybė buvo gerai įvertinta transporto, biudžeto, viešųjų pirkimų, valdymo srityse. Tai leidžia manyti, kad tokiam įvertinimui įtakos galėjo turėti racionalūs sprendimai.

 

Didelę įtaką reitingams turėjo ir tai, kad  su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius 2015 metais paskelbė, kad Alytaus rajono savivaldybė yra atskaitingiausia ir skaidriausia savivaldybė Lietuvoje.

 

Manau, kad pro vertintojų akis neprasprūdo ir kiti dalykai: investicijos į rajono kelių sutvarkymą, gatvių asfaltavimas, visuomeninės paskirties pastatų tvarkymas – atnaujintomis patalpomis džiaugiasi Simno ambulatorijos medikai ir pacientai, Alytaus r. meno ir sporto mokykla, erdviai ir jaukiai įrengti  Pivašiūnų globos namai, gražiai tvarkosi rajono bendruomenės, įrengtos naujos  mokyklų katilinės ir daug kitų gražių pavyzdžių yra.

 

Žiūrint į ateitį matyti, kad Alytaus rajonas negali be iššūkių: nuo naujų metų savivaldybė kartu su dar keturiomis pilotinėmis šalies savivaldybėmis išbandys klasės krepšelio modelį. Kodėl ryžotės šiam eksperimentui?

 

Žiūrėdami į perspektyvą ir tikėdamiesi gero rezultato – mokyklų išsaugojimo. Nedidelėms mūsų rajono mokykloms mokinio krepšelio lėšų neužtenka, o taikant klasės krepšelio metodiką, finansavimas būtų skaičiuojamas ne tik pagal mokinių, bet ir pagal  klasių skaičių. Puikiai suprantame, kad Finansų ir investicijų skyriui bus daugiau darbo, bet  šis eksperimentas mums teikia daug vilčių.

 

Su kokiomis dar viltimis Alytaus rajonas įžengs į 2016-uosius?

 

Šiandien turbūt didžiausia visų viltis, kad pasaulyje būtų taika ir ramybė. Nes tai yra žmogaus gyvenimo ir kūrybos pagrindas. Todėl pirmiausia ir kviečiu visus pasidžiaugti gerais mūsų rajono pasiekimais, aukštais žmonių pastangų ir darbo įvertinimais, gražėjančia aplinka, atnaujintais pastatais ir draugiškais, kūrybingais, gerais žmonėmis. Jiems sakau nuoširdų ačiū ir linkiu sveikatos, susitelkimo, džiaugsmo ir stiprybės.