Simajudas – Marcinkonių bažnyčios ir parapijos globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado tituliniai atlaidai. Kaip ir kasmet, Simajudas į medinę 1 880 metais statytą bažnytėlę sukvietė tikinčiuosius iš visos parapijos. Šventė buvo dvasinga ir graži, o joje dalyvavusieji galėjo pasigrožėti viena gražiausių Lietuvoje procesijų, kurioje nešamos parapijai priklausančių kaimų vėliavos.

Šv. Mišias už parapiją ir jos žmones aukojo bei Šv. apaštalų Simono ir Judo globos ir užtarimo meldė Varėnos dekanas Medardas Čeponis ir parapijos klebonas Raimundas Macidulskas. Savo pamoksle dekanas kalbėjo apie bažnyčią ir parapiją globojančius šventuosius Simoną ir Judą Tadą, kurie buvo vieni iš dvylikos Jėzaus pasirinktų apaštalų. Paveikslas su šių šventųjų atvaizdu kabo virš pagrindinio bažnyčios altoriaus. Dekanas taip pat kalbėjo apie Dievo ir maldos prasmę. „Gyvenime vadovaukimės ir žinojimu, ir tikėjimu. Melsdamiesi arba klausydamiesi giesmių ir atliekamų kūrinių, džiaugiamės, kad esame kartu, bendrystėje. Šiandien dėkojame tiems, kas suorganizavo šią šventę. Visa tai vyksta su Dievo valia, ir tai liudijimas, kad visur ir visada reikia ieškoti Dievo išminties“.

Šv. Mišios buvo ypatingai iškilmingos, nes jas papuošė ir jautrią maldos nuotaiką savo gražiomis giesmėmis sukūrė gausus Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės. Po Šv. Mišių „Harmonija“ dovanojo įspūdingą koncertą, kuriame skambėjo Juozo Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių giesmės ir dainos, o koncertą vainikavo ir jautriausias sielos stygas suvirpino „Lietuva brangi“. Koncertas sulaukė parapijiečių susižavėjimo ir gausių plojimų.

Po jo buvo prisiminti ir pagerbti parapijiečiai ir rėmėjai, kurie savo rūpesčiu ir mažu darbu prisideda prie parapijos. Tiems, kurie geru pavyzdžiu ir kitus uždega prasmingiems darbams.

Marcinkoniškis, viešosios įstaigos „Marcinkonys“ direktorius Juozas Šilanskas sakė: „Kreipiuosi Kristaus žodžiais – nepailskime daryti gera. Dėkojame Jums už aukas, už rūpestį savo bažnyčia“. Jis pasidžiaugė gražia iniciatyva, kai pernai Marcinkonių parapijos bažnyčios išorė, varpinė, keturiolika Kryžiaus kelio stočių koplytėlių bei akmeninė bažnyčią juosianti šventoriaus tvora buvo gražiai atnaujinta parapijiečių ir kitų geros valios žmonių lėšomis. Po to bažnyčios kompleksas įrašytas į Kultūros paveldo registrą kaip architektūrinis paminklas. „Iniciatyvas tęsiame ir šiemet – sugalvojome įrengti šildomus suolus, kad Šv. Mišių metu bažnyčioje būtų šilta ir jauku. Didžioji dalis lėšų jau suaukota. Su Dievo padėjimu ir gerų žmonių pagalba per Šv. Kalėdas jau galėsime melstis šiltoje bažnyčioje. Dėkojame visiems supratingai prisidėjusiems“.

Už parapijiečių paramą šiam projektui dėkojo ir klebonas R. Macidulskas. Atsidėkodamas rėmėjams:  Birutei ir Juozui Urbonams, Viktorijai ir Dariui Urbonams, Violetai ir Antanui Vilčinskams, Giedriui Zinkevičiui, seniūnui Viliui Petraškai, Jolantai ir Jonui Makselėms, Linai Černiauskienei, Virginijai ir Liudui Pugačiauskams, Onai Monsevičienei ir kitiems  jis įteikė knygas.

Su gražia švente parapijiečius pasveikino Seimo narys Juozas Baublys. „Didžiuojamės Jūsų darbštumu ir susitelkimu. Šiemet Jūsų užmojai nė kiek ne mažesni. Bet  ne patys pinigai yra svarbiausia. Jie tik liudija Jūsų meilę, tikėjimą, vienybę, kurių dėka yra padaromi labai dideli darbai. Linkiu ir ateityje prasmingai dirbti“, – linkėjo jis.

Marcinkonių parapijos gyventojus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius. „Šv. Mišios, giesmės ir dvasingos kalbos – visa tai labai prasminga. Linkiu, kad tai patirtumėte būdami drauge, vieni su kitais. Linkiu ramiai praeiti Vėlinių – susikaupimo ir rimties – laikotarpį“.

Vėliau parapijiečiai ir svečiai rinkosi šalia bažnytėlės dzūkiškomis vaišėmis pilnoje stoginėje. Svetingai pavaišinti grikine babka, pyragėliais su grybais, žolelių arbata ir kitomis miško, laukų ir pelkių dovanotomis gėrybėmis, atlaidų dalyviai neskubėjo į namus – bendravo, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais, ateities viltimis. Gražiomis lietuviškomis dainomis juos džiugino „Harmonijos“ choristai.

Vyriausios kartos marcinkoniškiai atsiminė, kad praeityje taip švęsdavo po kiekvienų atlaidų. Pasak senolių, Marcinkonių ir aplinkiniuose kaimuose Simajudui  pjaudavo avį ar baroną, kepdavo duoną, virdavo šaltanosius, šusdavo grikius. Tai, ką Dievas duodavo užauginti, aukodavo ne tik bažnyčiai, bet ir elgetoms. Per Simajudą kaime vykdavo rudens gėrybių ir amatų jomarkai. Dzūkiškas turgelis veikė ir dabar. Čia buvo galima įsigyti Čepkelių pelkėje surinktų spanguolių, Musteikos girioje gyvenančių bičių medaus, meninės keramikos ir kitų dzūkiškų gėrybių.

Pasak aktyvių bendruomenės narių, noras atgaivinti senąsias Simajudo šventimo tradicijas kirbėjo jau seniai, nes jas atsimena ir žino ne visi net ir viduriniosios kartos gyventojai. Džiugu, kad jau kelinti metai, kai Simajudo atlaidai – ne vien Šv. Mišios, bet ir smagus parapijiečių susibūrimas.

Didžiausią Marcinkonių bažnyčios ir parapijos šventę – globėjų Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado titulinius atlaidus – kaip prasmingą dovaną paveldėjome iš savo prosenelių, kurie čia daugiau kaip du šimtus metų meldėsi, puoselėjo bažnyčią ir tradicijas. Reikia, kad tradiciją tęstų bei savo vaikams perduotų ir patys jauniausi marcinkoniškiai.