Pastarieji keleri metai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Alytaus skyriui buvo kaip niekada darbingi. Pernai pavasarį įsibėgėjęs vakcinacijos nuo COVID-19 procesas pareikalavo didesnio sutelktumo ir gausesnių savanorių pajėgų. Skiepijimo tempams nurimus, netoli Lietuvos-Baltarusijos pasienio esančiam skyriui iššūkiu tapo nelegalių migrantų krizė. O šių metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, būtent Alytuje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje registracijos centras pabėgėliams iš Ukrainos.

 
„Prasidėjus karui Ukrainoje, visi LRK darbuotojai ir savanoriai mobilizavo savo pajėgas ir drauge su Alytaus miesto savivaldybe Alytuje įsteigėme pirmąjį karo pabėgėlių registracijos centrą. Žinoma, iš pradžių buvo sunku, susidūrėme su įvairiais netikėtumais, tačiau ilgainiui sukūrėme sklandžią sistemą, kuri leidžia centrui veikti 24 val. per parą ir nakvynei priimti iki 500 asmenų“, – sako LRK Alytaus skyriaus vadovė Aldona Turauskytė.
Vienas iš iššūkių, su kuriais teko susidurti LRK Alytaus skyriui Ukrainos krizės laikotarpiu – augintiniai. Dalis nuo karo bėgančių žmonių į Alytaus pabėgėlių centrą atvyko su katėmis ar šunimis, todėl reikėjo sugalvoti, kaip pasirūpinti ir jais.

Anot A. Turauskytės, iš pradžių galvota, kad gyvūnus iš Ukrainos vienai ar kelioms paroms priims gyvūnų prieglaudos. Tačiau į centrą atvykusiems žmonėms su savo augintiniais buvo sunku išsiskirti net ir vienai nakčiai.

 
„Žmonės patyrė tokį didelį stresą, kad kiekvienas išsiskyrimas tampa be proto skaudus. Augintiniai jiems – šeimos nariai, todėl jie negali jų palikti, kad ir kiek nepatogumų keturkojai keltų kelionėje. Žmonės pasakojo, kad kartais dėl to, jog ne visi autobusai ar traukiniai priimdavo keleivius su gyvūnais, jie atsisakydavo net tam tikrų asmeninių daiktų, kad tik galėtų slapčia pasiimti savo keturkojį draugą. Buvo ir tokių, kurie pareiškė, jog jei pabėgėlių centre gyvūnas negali nakvoti kartu, tada ir žmogus čia nenakvos“, – pasakoja LRK Alytaus skyriaus vadovė.

Netrukus nuspręsta, kad centre gyvūnai gali pasilikti – atsirado atskira, jiems skirta erdvė su maistu ir  specialiomis dėžutėms.

 
Skirtingos inciatyvos ir pagalba bendruomenei

Alytuje, kaip ir kituose LRK skyriuose, organizuojama pagalba ne tik krizių metu, bet ir veikia įprastos programos, kurioms reikia savanorių ir visuomenės pagalbos. Pavyzdžiui ilgametės „Šiltų apsilankymų“ programos savanoriai lanko vienišus vyresnio amžiaus žmones, o šiais metais startavusios programos „Stipri šeima“ savanoriai padeda šeimoms su negalia.

„Prieš kelis metus įprastai mūsų skyriuje savanoriaudavo apie 200 žmonių. Dabar savo laiką ir jėgas skiriančių miestiečių turime net virš 600. Džiaugiamės, kad išaugęs savanorių skaičius ir visuomenės skiriama finansinė parama leidžia efektyviai veikti krizinių situacijų metų, imtis naujų iniciatyvų ir sėkmingai įgyvendinti visoje Lietuvoje veikiančias LRK programas“, – sako skyriaus vadovė. 

 
Tačiau moteris teigia, jog skyriaus savanorių darbas skyriuje neapsiriboja vienišų ar negalią turinčių žmonių lankymu. Pasak jos, prie savanorių pajėgų prisijungę alytiškiai taip pat prižiūri maisto produktų sandėlius, o kai kuriems tenka ir vairuoti: „Kartu su „Maisto banku“ surenkame paskutinės dienos galiojimo produktus iš parduotuvių ir juos atiduodame sergantiems, vienišiems žmonėms, skurdžiai gyvenančioms šeimoms. Maždaug porą kartų per mėnesį tenka maisto produktus vežtis net iš Kauno“.

 
Priklausomybė – ne nuosprendis

LRK Alytaus skyrius padeda ir kitiems žmonėms, priklausantiems pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Glaudžiai bendradarbiaujama su mieste esančiais, Alytaus nakvynės namais, Alytaus pataisos namais ir Pasitikėjimo kabinetu – dažniausiai šiems žmonėms reikia padėti integruotis į visuomenę ir vėl išmokti atlikti tam tikras procedūras.

„Mūsų savanoriai tampa tarpininkais tarp šių asmenų ir savivaldybės: jie padeda buvusiems nuteistiesiems gauti tam tikras paslaugas, užpildyti dokumentus, patekti į gydymo įstaigas. Tai gana sudėtingas procesas ir kartais čia vien tik savanorių pajėgų nebeužtenka, reikalingi kvalifikuoti specialistai: socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, slaugytojai. Tuomet stengiamės iš savo pusės padaryti viską ir toliau darbą perduoti tam tikros srities profesionalams“, – paaiškina A. Turauskytė.

Skyriaus vadovė atvira – savo darbuose tikrai jauti prasmę, kai visuomenės atstumti žmonės, dėl savo gyvenimo būdo, ligų ar priklausomybių šalia nebeturintys artimųjų, draugų gauna taip reikiamą pagalbą: „Tokie žmonės dažnai nemoka pasakyti, kad jiems yra blogai. Todėl savanorio skirtas laikas ir išklausymas jiems yra neįkainojamas. Kartais savanoriai būna šalia, kai šie žmonės išgyvena sunkiausias savo gyvenimo akimirkas. Pamenu atvejį, kai teko paskutinį kartą žmogų palydėti į ligoninę, iš kurios jis nebegrįžo. Tokios akimirkos atmintyje išlieka ilgam“.

 
Kiekvienas norintis prisidėti prie organizacijos gerų darbų turi galimybę skirti 1,2% nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Organizacijos (identifikacinis numeris) kodas 1,2 proc. paramos formai – 190679146, daugiau informacijos: https://www.redcross.lt/skirkite-2-procentus